Kilmė ir istorija
Vokiečių rekso istorija prasidėjo 1951 m. Berlyne, kai gydytoja Rose Scheuer-Karpin ligoninės sode pastebėjo juodą katę su garbanotu kailiu. Katė buvo pavadinta „Lämmchen“ – vokiškai „ėriukas“, nes jos kailis priminė ėriuko vilną. Ji tapo veislės pradininke.
Vėliau paaiškėjo, kad vokiečių rekso garbanotą kailį lemia tas pats recesyvinis genas kaip ir Kornvalio rekso. Todėl kai kuriose šalyse veislės buvo maišomos, ir vokiečių reksas ilgą laiką buvo laikomas Kornvalio rekso atmaina.
Vokietijoje veisėjai stengėsi išlaikyti savitą tipą – tvirtesnį ir apvalesnį nei Kornvalio reksas. FIFe vokiečių reksą pripažino kaip atskirą veislę. Šiandien jis veisiamas daugiausia Vokietijoje, Nyderlanduose ir Skandinavijoje, tačiau išlieka retas.
Išvaizda
Vokiečių reksas – vidutinio dydžio, raumeninga, proporcinga katė su vidutinio ilgio kojomis ir uodega. Galva apvali, skruostai ryškūs, akys vidutinio dydžio, apvalios. Ausys vidutinio dydžio, plačios prie pagrindo, suapvalintais galais.
Labiausiai būdingas kailis: trumpas, banguotas ar garbanotas, minkštas ir pliušinis. Garbanos ryškiausios ant nugaros, šonų ir uodegos. Ūsai taip pat garbanoti ir dažnai trumpesni.
Vokiečių reksas skiriasi nuo Kornvalio rekso tvirtesniu, apvalesniu kūnu ir ne tokiu išlenktu profiliu.
Kačiukai gimsta su banguotu kailiu, kuris augant tampa ryškesnis. Galutinis kailis susiformuoja apie 1–2 metų amžiaus.
Charakteris ir temperamentas
Vokiečių reksas – meilus, žaismingas, protingas ir labai prisirišęs prie šeimos. Jis mėgsta būti šalia žmonių, gulėti ant kelių ir dalyvauti šeimos veiklose. Vokiečių reksai dažnai lieka žaismingi iki vyresnio amžiaus.
Jie mėgsta žaislus, laipioti ir žaisti su šeimininku, tačiau namuose būna subalansuoti. Jų balsas tylus.
Su vaikais, kitomis katėmis ir draugiškais šunimis vokiečių reksai paprastai sutaria puikiai.
Būdingi iššūkiai: vokiečių reksai nemėgsta ilgos vienatvės ir yra jautresni šalčiui dėl trumpo kailio.
Vokiečių reksai dažnai pasitinka šeimininką prie durų ir mėgsta būti nešiojami ant rankų. Jie mėgsta šiltas vietas – po antklode, ant radiatoriaus ar saulėtoje palangėje. Daugelis jų lengvai pripranta prie kelionių ir naujų žmonių.
Vokiečių reksai lengvai prisitaiko prie naujų namų ir paprastai greitai susidraugauja su kitais gyvūnais. Jie retai būna agresyvūs ar baikštūs, todėl gerai pritampa ir daugiagyvūnėse šeimose.
Auklėjimas ir socializacija
Vokiečių reksai yra protingi ir greitai išmoksta triukų, žaidimo „atnešk“ ar vaikščiojimo su petnešomis. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas.
Atvežus kačiuką, verta neskubinti pažinties: leisti jam pačiam tyrinėti aplinką, pasirūpinti slėptuve ir nekeisti maisto, kurį jis ėdė pas veisėją, bent pirmąsias savaites.
Saugumas namuose: atviri langai ir balkonai – viena dažniausių kačių traumų priežasčių, todėl verta įrengti apsauginius tinklelius. Lelijos ir kai kurie kiti kambariniai augalai katėms yra nuodingi.
Vokiečių reksai mėgsta žaisti su šeimininku – meškerės, kamuoliukai ir maisto galvosūkiai padeda išnaudoti jų energiją. Jie greitai išmoksta naudotis draskykle ir ateiti pašaukti.
Kačiuką verta nuo mažens pratinti prie ausų valymo, nagų kirpimo ir transportavimo dėžės – tada suaugusi katė ramiai priims veterinaro apžiūras. Trumpi, reguliarūs užsiėmimai su skanėstais veikia geriausiai.
Priežiūra
- Kailis: kartą per savaitę paglostyti minkštu šepečiu ar drėgnomis rankomis; per dažnas šukavimas gali pažeisti garbanas.
- Maudymas: retai – tik pagal poreikį.
- Ausys: tikrinti kas savaitę.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 2–3 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Aktyvumas: kasdien 20–30 minučių žaidimų.
Saugus balkonas su tinkleliu, laipiojimo vietos ir žaidimai su šeimininku – geriausi būdai patenkinti aktyvios katės poreikius bute.
Kraikas: kraiko dėžę reikia valyti kasdien, o namuose turėtų būti bent viena dėžė daugiau nei kačių skaičius. Ją geriausia statyti ramioje vietoje, atokiau nuo maisto.
Vokiečių rekso kailis trumpas ir garbanotas, todėl jo nereikėtų šukuoti tankiomis šukomis – geriau perbraukti drėgnomis rankomis ar minkštu šepečiu. Kadangi kailis nesugeria odos riebalų, kartais tenka nuvalyti odą drėgna servetėle. Šaltuoju metu katei reikia šiltų gultų.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas maistas su daug gyvūninių baltymų. 4 kg katei paprastai reikia apie 50–70 g sauso maisto per dieną arba atitinkamo kiekio drėgno maisto.
Katės natūraliai geria mažai, todėl drėgno maisto dalis racione ir švarus, dažnai keičiamas vanduo padeda išvengti šlapimo takų ligų.
Skanėstai turėtų sudaryti ne daugiau kaip dešimtadalį dienos kalorijų, o dalį maisto galima duoti maisto galvosūkiuose – tai lėtina ėdimą ir suteikia veiklos.
Dėl trumpo kailio vokiečių reksai sunaudoja daugiau energijos kūno šilumai palaikyti, todėl kartais jiems reikia šiek tiek daugiau maisto nei kitoms tokio paties dydžio katėms. Vis dėlto porcijas verta stebėti ir katę reguliariai sverti. Kokybiškas maistas su omega riebalų rūgštimis padeda palaikyti sveiką odą.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Dantenų ligos
- Odos riebalavimas
- Jautrumas šalčiui
- Ausų sieros kaupimasis
- Nutukimas
- Šlapimo takų ligos
Vokiečių reksai paprastai yra sveiki – specifinių paveldimų ligų nežinoma. Dėl trumpo kailio jie jautresni šalčiui, o oda gali greičiau riebaluotis.
Rekomenduojama: kasmetinė veterinaro apžiūra, dantų ir ausų priežiūra.
Sterilizacija: kilmingi kačiukai iš veisėjų dažnai parduodami su sąlyga, kad bus sterilizuoti. Po procedūros katės dažnai tampa ramesnės, tačiau linkusios priaugti svorio, todėl svarbu kontroliuoti mitybą.
Profilaktiniai veterinaro patikrinimai kartą per metus, o vyresnėms katėms – du kartus per metus, padeda laiku pastebėti inkstų, širdies ir dantų ligas.
Vyresniems vokiečių reksams verta kasmet patikrinti dantis, odą ir širdį. Jei oda riebaluojasi ar atsiranda bėrimų, verta pasitarti su veterinaru dėl tinkamų priežiūros priemonių.
Reguliarus ausų valymas ypač svarbus, nes garbanoti plaukai ausyse gali kaupti sierą ir sukelti infekcijas.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Kačiuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje vokiečių reksų veisėjų nėra, todėl kačiukų tenka ieškoti Vokietijoje, Nyderlanduose ar Skandinavijoje. Kačiukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 800–1 500 €.
- Rinkitės veisėją, registruotą felinologų klube, priklausančiame FIFe, WCF ar TICA, – tik tokie veisėjai išduoda kilmės dokumentus.
- Kilmingi kačiukai paprastai atiduodami 12–14 savaičių amžiaus, paskiepyti ir išmokyti naudotis kraiku.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
- Pasitikrinkite, ar kačiukas paženklintas mikroschema ir registruotas Gyvūnų augintinių registre – Lietuvoje tai privaloma.
Išlaikymo kaina: kokybiškas maistas paprastai kainuoja apie 25–40 € per mėnesį, papildomai – kraikas, skiepai, apsauga nuo parazitų ir kasmetinė veterinaro apžiūra.
Kam tinka: šeimoms su vaikais, pradedantiesiems ir žmonėms, ieškantiems meilios, beveik nesišeriančios katės. Kam netinka: tiems, kurie ilgai būna ne namuose ar gyvena vėsiuose namuose.
