Kilmė ir istorija
Piksibobo istorija prasidėjo XX a. devintajame dešimtmetyje JAV, Vašingtono valstijoje. Carol Ann Brewer įsigijo neįprastos išvaizdos katiną su keliais papildomais pirštais ir trumpa uodega, o vėliau – stambų trumpauodegį katiną. Jų palikuonė, katytė Pixie, tapo veislės pradininke.
Vietiniai pasakojimai teigė, kad tokios katės yra naminių kačių ir laukinių rudųjų lūšių (bobcat) hibridai, todėl jos vadintos „legendinėmis lūšių katėmis“. Tačiau genetiniai tyrimai parodė, kad piksibobai yra grynai naminės katės, o laukinė išvaizda – kryptingos atrankos rezultatas.
TICA piksibobą pripažino XX a. paskutiniame dešimtmetyje. Veislė populiari JAV ir Kanadoje, o Europoje dar reta.
Išvaizda
Piksibobas – vidutinio ar didelio dydžio, stambi, raumeninga katė su gilia krūtine ir ilgomis kojomis. Užpakalinės kojos šiek tiek ilgesnės, todėl klubai aukštesni už pečius. Galva kriaušės formos, su ryškiais antakiais, pilnais skruostais ir „barzdele“. Akys trikampės, aukso, rusvos ar žalsvos. Ausys plačios, dažnai su lūšies kutais.
Uodega trumpa – nuo 5 cm iki čiurnos ilgio. Piksibobai dažnai turi papildomų pirštų (polidaktilija) – tai vienintelė veislė, kurios standartas leidžia iki 7 pirštų ant vienos letenos.
Kailis trumpas ar pusiau ilgas, tankus, vilnonis ir atsistojęs. Spalva – ruda taškuota tigrinė su tikingu ir šviesesniu pilvu.
Piksibobai bręsta lėtai – galutinį dydį ir kūno masę pasiekia tik apie 4 metų amžiaus. Katinai būna gerokai stambesni už kates ir su amžiumi įgauna ryškesnius skruostus bei „barzdelę“.
Piksibobo uodegos ilgis skiriasi net toje pačioje vadoje, o kai kurie kačiukai gimsta su ilga uodega – jie naudojami veisimui ir yra tokie pat geri augintiniai.
Charakteris ir temperamentas
Piksibobas – ramus, ištikimas, meilus ir protingas. Jis labai prisiriša prie šeimos ir dažnai elgiasi kaip šuo: seka šeimininką, ateina pašauktas, vaikšto su petnešomis ir žaidžia „atnešk“. Piksibobai mėgsta būti šalia žmonių, tačiau nėra įkyrūs.
Piksibobai retai kniaukia – vietoj to jie „čirškia“, murkia ar „kalbasi“ tyliais garsais. Jie ramiai priima svečius ir kelionių nesibaido.
Su vaikais, šunimis ir kitomis katėmis piksibobai paprastai sutaria puikiai.
Būdingi iššūkiai: piksibobai nemėgsta ilgos vienatvės ir dėl dydžio bei ramumo gali priaugti svorio.
Piksibobai dažnai vadinami „šunimis katės kailyje“ – jie seka šeimininką po namus, ateina pašaukti ir mėgsta pasivaikščiojimus su petnešomis. Daugelis jų mėgsta vandenį ir ramiai priima maudynes. Su šeima piksibobai labai švelnūs, o su svečiais – ramūs ir draugiški.
Jie retai būna agresyvūs ar baikštūs ir lengvai pritampa šeimose su keliais gyvūnais.
Auklėjimas ir socializacija
Piksibobai yra protingi ir greitai išmoksta komandų, žaidimo „atnešk“ ir vaikščiojimo su petnešomis. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas.
Naujuose namuose kačiukui reikia saugios erdvės: kraiko, guolio, draskyklės ir vietos pasislėpti. Kitus gyvūnus ir mažus vaikus geriausia supažindinti prižiūrint ir trumpais susitikimais.
Saugumas namuose: langus ir balkonus verta apsaugoti tinkleliais, o nuodingus augalus (pvz., lelijas) – laikyti katei nepasiekiamoje vietoje. Vaistai, buitinė chemija ir smulkūs daiktai turi būti uždaryti.
Piksibobai lengvai mokosi ir mėgsta būti šeimininko „pagalbininkais“. Juos galima išmokyti ateiti į švilpuką, sėdėti ir duoti leteną. Trumpi, reguliarūs užsiėmimai su skanėstais veikia geriausiai.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kartą per savaitę, pusiau ilgaplaukius – 2 kartus.
- Nagai: kirpti kas 2–3 savaites; polidaktilinėms katėms ypač atidžiai tikrinti papildomų pirštų nagus.
- Maudymas: retai – tik pagal poreikį.
- Dantys: valyti kelis kartus per savaitę.
- Aktyvumas: kasdien 20–30 minučių žaidimų.
Net ramiai katei reikia kasdienio judėjimo – maisto galvosūkiai, kamuoliukai ir trumpi žaidimai padeda išvengti antsvorio.
Kraikas: kraiko dėžę reikia valyti kasdien, o namuose turėtų būti bent viena dėžė daugiau nei kačių skaičius. Ją geriausia statyti ramioje vietoje, atokiau nuo maisto.
Polidaktilinių piksibobų papildomi pirštai dažnai neliečia žemės, todėl jų nagai nenusidėvi ir gali įaugti į pagalvėles. Juos reikia reguliariai tikrinti ir kirpti. Pusiau ilgaplaukiams piksibobams verta dažniau šukuoti „kelnaites“.
Piksibobams patinka tvirtos, stabilios draskyklės, kurios atlaiko jų svorį. Jie mėgsta stebėti aplinką iš aukštai, tačiau dažniausiai renkasi vidutinio aukščio vietas. Saugus, aptvertas balkonas ar kiemas jiems suteikia daug džiaugsmo.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas maistas su daug gyvūninių baltymų. 6 kg katinui paprastai reikia apie 70–90 g sauso maisto per dieną arba atitinkamo kiekio drėgno maisto.
Piksibobai linkę priaugti svorio, todėl porcijas verta matuoti.
Drėgnas maistas ir kačių fontanėlis padeda katei išgerti pakankamai vandens ir palaiko inkstų bei šlapimo takų sveikatą.
Skanėstai turėtų sudaryti ne daugiau kaip dešimtadalį dienos kalorijų, o dalį maisto galima duoti maisto galvosūkiuose – tai lėtina ėdimą ir suteikia veiklos.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Kriptorchizmas
- Hipertrofinė kardiomiopatija
- Įaugę nagai (polidaktilinėms katėms)
- Gimdymo sutrikimai
- Nutukimas
- Dantenų ligos
Piksibobai paprastai yra sveiki, tačiau veislėje pasitaiko kriptorchizmas (nenusileidusios sėklidės), hipertrofinė kardiomiopatija ir gimdymo sutrikimai. Polidaktilinėms katėms gali įaugti papildomų pirštų nagai.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: širdies echoskopija.
Sterilizacija: sterilizuotos ar kastruotos katės rečiau serga kai kuriomis reprodukcinės sistemos ligomis ir mažiau žymi teritoriją. Po procedūros verta pereiti prie sterilizuotoms katėms skirto maisto.
Net ir namuose gyvenančiai katei reikia kasmetinės veterinaro apžiūros ir skiepų. Pastebėjus padidėjusį troškulį, svorio pokyčius ar elgesio pasikeitimus, verta nedelsiant kreiptis į veterinarą.
Vyresniems piksibobams verta kasmet atlikti širdies echoskopiją ir patikrinti dantis. Reguliarus svėrimas padeda laiku pastebėti antsvorį.
Polidaktilinėms katėms svarbu reguliariai tikrinti papildomų pirštų nagus ir pagalvėles. Pastebėjus paraudimą ar šlubavimą, reikėtų kreiptis į veterinarą.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Kačiuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje piksibobų veisėjų nėra, Europoje jų nedaug, todėl kačiukų tenka ieškoti kitose Europos šalyse ar JAV. Kačiukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 000–2 000 €.
- Rinkitės veisėją, registruotą TICA.
- Prašykite tėvų širdies tyrimų rezultatų.
- Būkite atsargūs su „lūšies hibridų“ pasiūlymais – tikri piksibobai yra naminės katės.
- Kilmingi kačiukai paprastai atiduodami 12–14 savaičių amžiaus, paskiepyti ir išmokyti naudotis kraiku.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
- Pasitikrinkite, ar kačiukas paženklintas mikroschema ir registruotas Gyvūnų augintinių registre – Lietuvoje tai privaloma.
Išlaikymo kaina: be pradinės kačiuko kainos, verta numatyti apie 35–55 € per mėnesį maistui ir lėšų kraikui, žaislams, draskyklei bei veterinarijai.
Kam tinka: šeimoms su vaikais, šunų turėtojams, pradedantiesiems ir tiems, kurie nori ramios, ištikimos katės su laukine išvaizda. Kam netinka: tiems, kurie ilgai būna ne namuose.