Kilmė ir istorija
Burmilų istorija prasidėjo 1981 m. Jungtinėje Karalystėje. Baronienė Miranda von Kirchberg turėjo šinšilinį persų katiną Sanquist ir lila spalvos birmiečių katę Fabergé, kurios buvo laukiama poruoti su kitu birmiečių katinu. Tačiau katės netyčia susitiko pačios, ir gimė keturi sidabriniai kačiukai su ypatingu kailiu ir charakteriu.
Kačiukai buvo tokie gražūs ir draugiški, kad veisėjai nusprendė kurti naują veislę. Pavadinimas sudarytas iš žodžių „Burmese“ ir „Chinchilla“. FIFe burmilą pripažino XX a. paskutiniame dešimtmetyje.
Burmilos priklauso vadinamajai „azijiečių“ kačių grupei, kurioje yra ir kitų giminingų atmainų.
Pirmieji burmilų kačiukai – Galatea, Gemma, Gabriella ir Gisella – buvo tokie išskirtiniai, kad baronienė von Kirchberg nusprendė tęsti šį kryžminimą. Su keliais kitais veisėjais ji parengė veisimo programą, kurioje burmilos buvo kryžminamos su birmietėmis, kad būtų išlaikytas birmietės kūno tipas, o sidabrinis tikingas – iš persų. Pirmasis burmilų klubas buvo įkurtas 1984 m.
Išvaizda
Burmila – vidutinio dydžio, elegantiška, raumeninga katė su tiesia nugara ir vidutinio ilgio kojomis. Galva šiek tiek apvali, su trumpu snukiu, akys didelės, žalios, apvestos tamsiu apvadu – tarsi su „makiažu“. Nosis ir lūpos taip pat apvestos tamsiai.
Kailis trumpas, šilkinis ir blizgus, su sidabriniu ar auksiniu fonu ir tamsiais plaukų galiukais (tipping), todėl katė atrodo mirganti. Galiukai gali būti juodi, rudi, mėlyni, šokoladiniai, lila ir kitų spalvų. Yra ir pusiau ilgaplaukė atmaina.
Burmilų spalva gali būti „shaded“ (tamsesni ir ilgesni plaukų galiukai) arba „tipped“ (labai trumpi galiukai, todėl katė atrodo šviesesnė). Ant kaktos dažnai matomas nedidelis „M“ raštas, o ant kojų ir uodegos – vos įžiūrimos juostelės. Akys su amžiumi tampa ryškiai žalios.
Charakteris ir temperamentas
Burmila – meili, rami, žaisminga ir prisirišusi prie šeimos. Ji mėgsta būti šalia žmonių, gulėti ant kelių ir dalyvauti šeimos veiklose. Burmilos derina persų katės ramumą su birmiečių žaismingumu ir smalsumu.
Su vaikais, šunimis ir kitomis katėmis burmilos paprastai sutaria puikiai. Jų balsas tylus.
Būdingi iššūkiai: burmilos nemėgsta ilgos vienatvės ir dėl pasitikinčio būdo neturėtų būti išleidžiamos į lauką be priežiūros.
Burmilos dažnai lieka žaismingos ir „vaikiškos“ iki vyresnio amžiaus. Jos mėgsta žaislus, kamuoliukus ir žaidimus su šeimininku, tačiau nėra tokios įkyrios kaip kai kurios kitos rytietiškos veislės. Šios katės lengvai prisitaiko prie naujų situacijų ir paprastai gerai toleruoja keliones bei veterinaro apžiūras.
Burmilos dažniausiai būna draugiškos ir su svečiais – jos smalsiai pasitinka naujus žmones ir greitai leidžiasi paglostomos.
Jos retai būna agresyvios ar nervingos.
Auklėjimas ir socializacija
Burmilos yra protingos ir gali išmokti triukų bei ateiti pašauktos. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas ir švelnus bendravimas.
Pirmąsias dienas naujuose namuose kačiukui geriausia skirti vieną ramų kambarį. Kraiko dėžę reikia pastatyti atokiau nuo maisto ir vandens, o kitus šeimos gyvūnus supažindinti po truputį – pirmiausia per duris ar per tinklelį.
Saugumas namuose: prieš atvežant katę, verta patikrinti, ar namuose nėra katėms nuodingų augalų, apsaugoti langus tinkleliais ir paslėpti laidus bei smulkius daiktus, kuriuos katė galėtų praryti.
Burmilos greitai išmoksta naudotis draskykle, ateiti pašauktos ir vaikščioti su petnešomis. Jos jautriai reaguoja į balso toną, todėl bausmės ir šauksmas joms netinka – geriau veikia pagyrimas ir skanėstai.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kartą per savaitę, pusiau ilgaplaukes – 2 kartus.
- Maudymas: retai – tik pagal poreikį.
- Nagai: kirpti kas 2–3 savaites.
- Dantys: valyti kelis kartus per savaitę.
- Aktyvumas: kasdien 15–25 minutės žaidimų.
Net ramiai katei reikia kasdienio judėjimo – maisto galvosūkiai, kamuoliukai ir trumpi žaidimai padeda išvengti antsvorio.
Kraikas: kraiko dėžę reikia valyti kasdien, o namuose turėtų būti bent viena dėžė daugiau nei kačių skaičius. Ją geriausia statyti ramioje vietoje, atokiau nuo maisto.
Burmilos kailis beveik nesivelia, todėl jo priežiūra paprasta: guminė pirštinė ar minkštas šepetys pašalina negyvus plaukus ir paryškina sidabrinį blizgesį. Pusiau ilgaplaukėms burmiloms verta dažniau šukuoti apykaklę ir „kelnaites“. Akis reikėtų apžiūrėti kelis kartus per savaitę ir švelniai nuvalyti išskyras drėgnu vatos tamponu.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas maistas su daug gyvūninių baltymų. 4,5 kg katei paprastai reikia apie 55–70 g sauso maisto per dieną arba atitinkamo kiekio drėgno maisto.
Drėgnas maistas ir kačių fontanėlis padeda katei išgerti pakankamai vandens ir palaiko inkstų bei šlapimo takų sveikatą.
Kadangi burmilos linkusios į diabetą, joms tinka maistas su daug baltymų ir mažai angliavandenių. Skanėstai turėtų sudaryti ne daugiau kaip dešimtadalį dienos kalorijų.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Polycistinė inkstų liga (PKD)
- Alergijos
- Hipokaleminė polimiopatija (iš birmiečių)
- Diabetas
- Dantenų ligos
- Nutukimas
Burmilos paprastai yra sveikos, tačiau gali paveldėti persų ir birmiečių ligas: polycistinę inkstų ligą, hipokaleminę polimiopatiją ir polinkį į diabetą. Pasitaiko ir alergijų.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: PKD ir BHK genetiniai testai.
Sterilizacija: kilmingi kačiukai iš veisėjų dažnai parduodami su sąlyga, kad bus sterilizuoti. Po procedūros katės dažnai tampa ramesnės, tačiau linkusios priaugti svorio, todėl svarbu kontroliuoti mitybą.
Kasmetinė veterinaro apžiūra, skiepai ir apsauga nuo parazitų padeda laiku pastebėti sveikatos problemas. Vyresnėms nei 7–8 metų katėms verta kasmet atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus.
Dėl polinkio į diabetą svarbu, kad burmila išlaikytų sveiką svorį. Pastebėjus padidėjusį troškulį, dažną šlapinimąsi ar svorio kritimą, reikėtų kreiptis į veterinarą. Vyresnėms katėms verta kasmet atlikti kraujo tyrimus.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Kačiuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje burmilų veisėjų beveik nėra, todėl kačiukų tenka ieškoti Lenkijoje, Čekijoje ar Jungtinėje Karalystėje. Kačiukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 800–1 500 €.
- Rinkitės veisėją, registruotą felinologų klube, priklausančiame FIFe, WCF ar TICA, – tik tokie veisėjai išduoda kilmės dokumentus.
- Prašykite tėvų PKD ir BHK testų rezultatų.
- Kilmingi kačiukai paprastai atiduodami 12–14 savaičių amžiaus, paskiepyti ir išmokyti naudotis kraiku.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
- Pasitikrinkite, ar kačiukas paženklintas mikroschema ir registruotas Gyvūnų augintinių registre – Lietuvoje tai privaloma.
Išlaikymo kaina: kokybiškas maistas paprastai kainuoja apie 25–40 € per mėnesį, papildomai – kraikas, skiepai, apsauga nuo parazitų ir kasmetinė veterinaro apžiūra.
Kam tinka: šeimoms su vaikais, pradedantiesiems, vyresniems žmonėms ir šeimoms su kitais gyvūnais. Kam netinka: tiems, kurie dažnai ir ilgam išvyksta, ar nori išleisti katę į lauką.
