Kilmė ir istorija
Ragdolų veislę XX a. septintajame dešimtmetyje Riversaide, Kalifornijoje, sukūrė veisėja Ann Baker. Pradininke laikoma balta ilgaplaukė katė Josephine, kurios kačiukai pasižymėjo ypač ramiu, švelniu būdu ir polinkiu atsipalaiduoti paimti ant rankų. Ann Baker kryžmino juos su kitomis katėmis, tikriausiai birmietėmis ir persų tipo katėmis.
Ann Baker apie ragdolų kilmę pasakojo neįtikėtinų istorijų, pavyzdžiui, kad Josephine po avarijos tapo nejautri skausmui, tačiau tai mokslo nepatvirtinta. Vėliau keli veisėjai atsiskyrė nuo jos kontroliuojamos organizacijos ir pradėjo veisti ragdolus savarankiškai – iš jų kilo šiuolaikinė veislė.
Šiandien ragdolą pripažįsta visos didžiosios felinologų organizacijos, o pagal populiarumą jis yra vienas iš pirmaujančių pasaulyje.
Ragdolų veislėje ilgą laiką buvo naudojamas Ann Baker užregistruotas prekės ženklas, todėl kai kurie veisėjai sukūrė giminingą veislę – ragamafiną, kuri būna įvairesnių spalvų.
Išvaizda
Ragdolas – didelė, ilga, raumeninga katė su plačia krūtine ir stipriais kaulais. Galva plati, pleišto formos, su pilnais skruostais, akys didelės, ovalios ir visada ryškiai mėlynos. Ausys vidutinio dydžio, šiek tiek pakreiptos į priekį. Uodega ilga ir puri.
Kailis pusiau ilgas, šilkinis ir minkštas, su nedideliu poplaukiu, todėl mažiau veliasi nei persų katės. Ragdolai visada turi spalvotus taškus: tamsesnes snukio, ausų, kojų ir uodegos dalis. Pagal raštą skiriami colorpoint (be baltų žymių), mitted (su baltomis „pirštinėmis“ ir smakru) ir bicolor (su balta apverstos „V“ formos kauke ir baltomis kojomis) tipai.
Kačiukai gimsta balti, o spalvoti taškai ryškėja augant. Galutinė spalva ir dydis susiformuoja tik apie 3–4 metus.
Ragdolo kūno spalva dažniausiai šviesi – kreminė ar balkšva, o taškų spalva gali būti ruoninė (tamsiai ruda), mėlyna, šokoladinė, lila, raudona ar kreminė. Kai kurie ragdolai turi tigrinį (lynx) ar tortie raštą taškuose.
Charakteris ir temperamentas
Ragdolas – ramus, švelnus, kantrus ir labai meilus. Jis mėgsta būti šalia žmonių, sekti šeimininką iš kambario į kambarį ir dažnai pasitinka jį prie durų. Daugelis ragdolų mėgsta būti nešiojami ir visiškai atsipalaiduoja ant rankų.
Ragdolai paprastai nėra šokinėtojai ar laipiotojai – jie dažniau ilsisi ant grindų ar sofos. Jų balsas tylus ir švelnus.
Su vaikais, šunimis ir kitomis katėmis ragdolai sutaria puikiai, tačiau dėl itin taikaus būdo jie dažnai negina savęs, todėl vaikus reikia mokyti švelniai su jais elgtis.
Būdingi iššūkiai: ragdolai yra pasitikintys ir naivūs, todėl jų negalima išleisti lauke be priežiūros. Jie nemėgsta ilgos vienatvės, o pusiau ilgas kailis reikalauja priežiūros.
Daugelis ragdolų elgiasi kaip „šuniukai katės kūne“ – jie ateina pašaukti, seka šeimininką ir pasitinka jį grįžusį namo. Jie mėgsta žaidimus su meškere ir minkštus žaislus, tačiau nėra itin aktyvūs ir dažniausiai žaidžia trumpai.
Ragdolai paprastai labai pakantūs vaikų dėmesiui, tačiau svarbu mokyti vaikus juos nešioti teisingai – prilaikant užpakalines kojas, nes ragdolas yra sunkus.
Ragdolai dažnai mėgsta gulėti ant nugaros išskėtę letenas ir leidžia glostyti pilvą – tai retas kačių elgesys, rodantis didelį pasitikėjimą.
Auklėjimas ir socializacija
Ragdolai yra protingi ir gana lengvai išmoksta triukų, ateiti pašaukti ar vaikščioti su petnešomis. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas ir švelnus bendravimas.
Kačiuką verta nuo mažens pratinti prie šukavimo, nagų kirpimo ir transportavimo dėžės.
Ragdolai lengvai pripranta prie kraiko ir draskyklės stovo, o dėl ramaus būdo paprastai gerai toleruoja keliones automobiliu ir veterinaro apžiūras.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti 2 kartus per savaitę, šėrimosi metu – dažniau.
- Maudymas: retai – tik pagal poreikį.
- Nagai: kirpti kas 2–3 savaites, būtinas draskyklės stovas.
- Akys ir ausys: tikrinti kas savaitę.
- Dantys: valyti kelis kartus per savaitę.
- Aktyvumas: kasdien 15–20 minučių žaidimų.
Ragdolai turėtų gyventi tik namuose arba pasivaikščioti apsaugotame balkone ar voljere – dėl pasitikinčio būdo jie lauke yra lengvai pažeidžiami.
Ragdolų kailis veliasi mažiau nei persų, tačiau vėlės dažniausiai susidaro pažastyse, už ausų ir ant pilvo – šias vietas verta šukuoti dažniau. Šėrimosi metu kasdienis šukavimas padeda išvengti plaukų gumulų skrandyje.
Ragdolai dažnai mėgsta minkštus guolius, sofas ir lovas, o aukštų vietų dažniausiai nesiekia – jiems tinka žemesni, platūs draskyklės stovai.
Žaislai su plunksnomis ir meškerės – mėgstamiausi ragdolų žaidimų įrankiai.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas didelėms veislėms skirtas maistas su daug gyvūninių baltymų. 7 kg katinui paprastai reikia apie 80–105 g sauso maisto per dieną arba atitinkamo kiekio drėgno maisto.
Ragdolai mažai aktyvūs ir linkę nutukti, ypač po sterilizacijos, todėl porcijas verta matuoti.
Drėgnas maistas ir fontanėlis padeda katei išgerti daugiau vandens ir mažina šlapimo takų ligų riziką.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Hipertrofinė kardiomiopatija (HCM)
- Šlapimo pūslės akmenys
- Polycistinė inkstų liga (PKD)
- Nutukimas
- Dantenų ligos
- Plaukų gumulai
Svarbiausia ragdolų paveldima liga – hipertrofinė kardiomiopatija (HCM). Veislėje nustatyta specifinė geno mutacija, kuriai yra genetinis testas. Pasitaiko šlapimo takų problemų, įskaitant akmenis, ir PKD.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: HCM genetinis testas (ragdolų mutacija) ir širdies echoskopija, PKD testas.
Ragdolams rekomenduojama kasmet atlikti veterinaro apžiūrą, o jei katė turi HCM geno mutaciją – reguliariai tikrinti širdį echoskopu.
Sterilizacija: ragdolai po sterilizacijos dar labiau linkę tingėti ir priaugti svorio, todėl verta sumažinti porcijas ir kasdien žaisti.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Kačiuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje ragdolų veisėjų yra nemažai. Kačiukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 900–1 800 €.
- Rinkitės veisėją, registruotą felinologų klube, priklausančiame FIFe, WCF ar TICA, – tik tokie veisėjai išduoda kilmės dokumentus.
- Prašykite tėvų HCM genetinio testo ir širdies tyrimų rezultatų.
- Atminkite, kad kačiuko spalva dar keisis – galutinė išryškės per kelerius metus.
- Kilmingi kačiukai paprastai atiduodami 12–14 savaičių amžiaus, paskiepyti ir išmokyti naudotis kraiku.
- Pasitikrinkite, ar kačiukas paženklintas mikroschema ir registruotas Gyvūnų augintinių registre – Lietuvoje tai privaloma.
Išlaikymo kaina: kokybiškas maistas ragdolui paprastai kainuoja apie 35–55 € per mėnesį, papildomai – kraikas, skiepai ir kasmetinė veterinaro apžiūra.
Kam tinka: šeimoms su vaikais, pradedantiesiems ir butų gyventojams, ieškantiems švelnios, meilios katės. Kam netinka: tiems, kurie nori nepriklausomos katės ar planuoja ją išleisti į lauką.