Šepskis

Kilmė ir istorija

Vokiečių aviganio ir haskio mišrūnai atsitiktinai gimdavo jau seniai, tačiau tikslingai juos veisti pradėta XX a. pabaigoje JAV. Angliškas pavadinimas „Gerberian Shepsky“ sudarytas iš abiejų tėvų veislių pavadinimų – „German Shepherd“ ir „Siberian Husky“.

Abu tėvai – darbiniai šunys. Vokiečių aviganis išvestas XIX a. pabaigoje Vokietijoje kaip universalus ganymo ir tarnybinis šuo, o Sibiro haskis – čiukčių rogių šuo, galintis įveikti didelius atstumus šaltyje. Šepskis paveldėjo abiejų tėvų ištvermę, intelektą ir didelį energijos poreikį.

Lietuvoje šepskių neretai pasitaiko gyvūnų prieglaudose – dažnai juos atiduoda šeimininkai, nesusitvarkę su šuns energija. FCI ir kitos didžiosios kinologų organizacijos šepskio kaip veislės nepripažįsta.

Išvaizda

Šepskis – didelis, atletiško sudėjimo šuo su stipriu kūnu, plačia krūtine ir tiesiomis kojomis. Galva dažniausiai pleišto formos, ausys stačios ir trikampės. Akys gali būti rudos, mėlynos ar skirtingų spalvų (heterochromija).

Kailis dvigubas, tankus, vidutinio ilgio. Spalvos labai įvairios: juoda su rusvu įdegiu (kaip vokiečių aviganio), pilka su balta ir veido kauke (kaip haskio), sabalo, kreminė ar balta. Uodega puri, nuleista ar užriesta.

Patinai užauga 55–65 cm ir sveria 30–40 kg, patelės – mažesnės.

Šuniukų išvaizda per pirmuosius mėnesius gali gerokai keistis: akių spalva nusistovi apie 3–4 mėnesius, ausys atsistoja apie 4–6 mėnesius, o kailis visiškai susiformuoja tik apie metus.

Charakteris ir temperamentas

Šepskiai yra protingi, energingi, ištikimi ir labai prisirišę prie savo šeimos. Iš vokiečių aviganio jie paveldi budrumą, sargo instinktą ir norą dirbti su žmogumi, iš haskio – nepriklausomumą, ištvermę ir polinkį „kalbėti“ – kaukti ir urgzti.

Su vaikais šepskiai paprastai sutaria, jei auga kartu, tačiau mažiems vaikams gali būti per daug energingi. Su svetimais dažnai santūrūs. Su kitais šunimis sutaria, jei socializuoti, tačiau haskio medžioklės instinktas gali paskatinti vaikytis kates ir smulkius gyvūnus.

Būdingi iššūkiai: šepskiams reikia labai daug judėjimo ir protinės veiklos – be jos jie griauna daiktus, kasinėja, kaukia ir bando pabėgti. Jie gali būti užsispyrę ir išbandyti šeimininko ribas. Labai smarkiai šeriasi.

Šepskiai dažnai būna tikri „šnekoriai“ – jie kaukia, urzgia, „dainuoja“ ir skleidžia įvairius garsus, bandydami bendrauti su šeimininku. Daugeliui šeimininkų tai atrodo žavu, tačiau daugiabučiame name tai gali kelti problemų kaimynams.

Šepskiai labai mėgsta šaltį ir sniegą – žiemą jie dažnai būna energingiausi ir mėgsta voliotis sniege. Karštą vasarą jiems gali būti sunku, todėl reikia užtikrinti pavėsį ir vėsią vietą namuose.

Šepskiai paprastai gerai sutaria su kitais dideliais šunimis, tačiau su mažais šunimis ar katėmis reikia būti atsargiems, ypač jei šuo neaugo kartu su jais. Kai kurie šepskiai gali būti dominuojantys su tos pačios lyties šunimis.

Dresūra ir socializacija

Šepskiai yra protingi, tačiau gali būti užsispyrę – ypač jei paveldėjo haskio nepriklausomumą. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas, nuoseklumas ir trumpos, įvairios treniruotės.

Labai svarbu ankstyva socializacija ir patikimas atšaukimas. Daugelis šepskių nėra patikimi be pavadėlio, todėl atvirose vietose geriau naudoti ilgą pavadėlį.

Šepskiams tinka kanikrosas, bikejoringas, rogių sportas, pėdsekystė, paklusnumas ir agility.

Šuniukų mokyklos kursai padeda socializuoti šepskį ir išmokyti pagrindinių komandų. Pratinimas prie narvo (boksų) padeda apsaugoti namus nuo išdaigų.

Priežiūra

• Kailis: šukuoti 3–4 kartus per savaitę, šėrimosi metu – kasdien.
• Kirpimas: dvigubo kailio kirpti trumpai negalima.
• Maudymas: kas 2–3 mėnesius ar pagal poreikį.
• Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
• Fizinis aktyvumas: 2 valandos ir daugiau per dieną: bėgiojimas, dviratis, žygiai, protinės užduotys.

Kiemas turi būti gerai aptvertas aukšta tvora, įkasta į žemę – šepskiai gali peršokti, perlipti ar pasikasti po tvora. Karštą vasarą su jais reikia vaikščioti rytais ir vakarais.

Šėrimosi metu šepskis gali prarasti tiek pavilnės, kad iš jos galima būtų „susukti dar vieną šunį“. Tuo metu verta naudoti pavilnės šepetį, o šiltas maudymas su kondicionieriumi padeda greičiau pašalinti nukritusius plaukus.

Protinei veiklai labai tinka uoslės kilimėliai, interaktyvūs žaislai ir galvosūkiai.

Mityba

Rekomenduojamas kokybiškas didelių aktyvių veislių šunims skirtas maistas. 30 kg šepskiui paprastai reikia apie 330–450 g sauso maisto per dieną, priklausomai nuo aktyvumo.

Gilios krūtinės šunims kyla skrandžio apsisukimo rizika, todėl dienos davinį verta padalyti į 2–3 porcijas. Iš vokiečių aviganio šepskiai gali paveldėti jautrų virškinimą, todėl maistą verta keisti palaipsniui.

Šuniukus verta šerti 3–4 kartus per dieną, suaugusius – du ar tris kartus.

Sveikata ir paveldimos ligos

Dažniausios veislės sveikatos problemos:

• Klubų ir alkūnių sąnarių displazija
• Akių ligos (katarakta, PRA)
• Degeneracinė mielopatija
• Skrandžio apsisukimas
• Alergijos
• Hipotireozė

Šepskiai gali paveldėti abiejų tėvų veislių ligas. Iš vokiečių aviganio – klubų ir alkūnių displaziją, degeneracinę mielopatiją ir virškinimo problemas, iš haskio – akių ligas (kataraktą, PRA, ragenos distrofiją) ir hipotireozę.

Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) ir alkūnių (ED) displazijos vertinimas, degeneracinės mielopatijos (DM) genetinis testas, akių tyrimas.

Skiepai, erkių ir blusų prevencija bei kasmetinė veterinaro apžiūra – pagrindas, nuo kurio prasideda šuns sveikata. Skrandžio apsisukimo požymiai – išsipūtęs pilvas, nesėkmingi bandymai vemti, neramumas; tai skubi būklė.

Šuniuko įsigijimas Lietuvoje

Lietuvoje šepskiai dažniausiai gimsta atsitiktinai, todėl jų galima rasti gyvūnų prieglaudose. Iš veisėjų šuniukas paprastai kainuoja apie 400–1 200 €. Kilmės dokumentų Lietuvos kinologų draugija neišduoda.

Kam tinka šepskis: labai aktyviems, patyrusiems žmonėms, gyvenantiems name su aptvertu kiemu ir mėgstantiems bėgioti ar keliauti. Kam netinka: pradedantiesiems, gyvenantiems bute ir tiems, kurie nepakenčia plaukų ar triukšmo.

• Prašykite abiejų tėvų sąnarių ir akių tyrimų rezultatų.
• Pamatykite šuniuko tėvus – ypač svarbus jų temperamentas.
• Pagalvokite apie šunį iš prieglaudos.
• Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.

Leidimas: šepskis nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, o jo tėvų veislės taip pat neįtrauktos, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.

Daugelis šepskių patenka į prieglaudas, nes šeimininkai nesusitvarko su jų energija ir šėrimusi. Prieš įsigyjant verta pabendrauti su šepskio šeimininkais ar prieglaudos darbuotojais ir įvertinti, ar galėsite kasdien skirti 2 valandas veiklai.