Kilmė ir istorija
Labradoro ir auksaspalvio retriverio mišrūnai sąmoningai veisiami jau keletą dešimtmečių, ypač šunų vedlių ir pagalbos šunų organizacijose. Tokios organizacijos Jungtinėje Karalystėje, JAV ir Australijoje kryžmina šias veisles, nes jų palikuonys dažnai paveldi labradoro ištvermę ir darbštumą bei auksaspalvio retriverio jautrumą ir ramumą. Pirmos kartos mišrūnai dažnai pasižymi ypač stabiliu temperamentu, todėl sėkmingai baigia šunų vedlių mokymus.
Abi tėvų veislės – Didžiosios Britanijos medžiokliniai retriveriai, išvesti XIX a. sumedžiotiems paukščiams iš vandens ir krūmynų atnešti. Labradoras kilęs iš Niufaundlendo žvejų šunų, o auksaspalvis retriveris išvestas Škotijoje, lordo Tvidmuto dvare. Abu šunys garsėja „minkštu kandimu“ – gebėjimu nešti grobį jo nesužalojant.
Šiandien goldadorai populiarūs ir kaip šeimos šunys. FCI ir kitos didžiosios kinologų organizacijos goldadoro kaip veislės nepripažįsta.
Išvaizda
Goldadoras – didelis, proporcingas, atletiško sudėjimo šuo su plačia galva, draugiškomis rudomis akimis ir nukarusiomis ausimis. Snukis vidutinio ilgio, stiprus, nosis juoda ar ruda.
Kailis dvigubas: tankus, atsparus vandeniui poplaukis ir trumpesni ar vidutinio ilgio dengiamieji plaukai. Vieni goldadorai turi trumpą, lygų labradoro kailį, kiti – kiek ilgesnį su plunksnomis ant uodegos, krūtinės ir kojų, kaip auksaspalvio retriverio.
Dažniausios spalvos – aukso, gelsva ir kreminė, rečiau juoda ar raudona. Uodega stora, „ūdros“ tipo ar plunksnuota. Patinai užauga 56–62 cm ir sveria 30–36 kg, patelės – šiek tiek mažesnės.
Charakteris ir temperamentas
Goldadorai yra draugiški, kantrūs, linksmi ir labai prisirišę prie savo šeimos. Jie mėgsta žmones, vaikus ir kitus gyvūnus, todėl puikiai tinka didelėms šeimoms. Su svetimais dažniausiai draugiški – sargai iš jų nekokie, nors apie svečius jie praneša.
Iš abiejų tėvų goldadorai paveldi norą įtikti ir dirbti su žmogumi. Jie mėgsta užduotis, daiktų atnešimą, plaukimą ir ilgus pasivaikščiojimus. Daugelis mėgsta nešioti daiktus burnoje ir pasitinka šeimininką su žaislu ar batu dantyse.
Goldadorai dažnai labai jautriai reaguoja į žmogaus emocijas, todėl tampa puikiais terapiniais ir emocinės paramos šunimis.
Būdingi iššūkiai: jauni goldadorai labai energingi ir išdykę, gali šokinėti ant žmonių ir griaužti daiktus. Jie nemėgsta būti ilgai vieni. Smarkiai šeriasi ir labai mėgsta ėsti, todėl linkę nutukti.
Goldadorai bręsta lėtai – daugelis išlieka žaismingi ir „šuniukiški“ iki 2–3 metų amžiaus. Šeimininkams verta tam pasiruošti: jaunas goldadoras gali vienu uodegos mostu nušluoti puodelį nuo staliuko ar nuvirsti vaiką iš džiaugsmo.
Vyresni goldadorai tampa ramūs, kantrūs ir puikiai prisitaiko prie šeimos ritmo. Jie dažnai būna geriausi vaikų draugai ir saugūs kompanionai vyresniems žmonėms.
Dresūra ir socializacija
Goldadorai yra vieni lengviausiai dresuojamų šunų – jie protingi, nori įtikti ir labai motyvuoti skanėstų. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas, pagyrimai ir žaidimai.
Nuo mažens svarbu mokyti nešokinėti ant žmonių, ramiai vaikščioti su pavadėliu ir ateiti pašauktam – suaugęs 35 kg šuo gali lengvai parversti vaiką.
Goldadorams tinka paklusnumas, daiktų atnešimas, uoslės darbas, agility, terapinis ir pagalbos šunų darbas.
Šunų vedlių organizacijos šuniukus pradeda ruošti jau nuo 8 savaičių: pratina prie miesto triukšmo, viešojo transporto, parduotuvių ir įvairių paviršių. Tokia ankstyva socializacija naudinga ir šeimos goldadorui – kuo daugiau naujų situacijų šuniukas patiria ramiai, tuo pasitikintis ir ramesnis užauga.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti 2–3 kartus per savaitę, šėrimosi metu – kasdien.
- Maudymas: kas 1–2 mėnesius ar pagal poreikį; po plaukimo nuplauti švariu vandeniu.
- Ausys: tikrinti ir valyti kas savaitę, ypač po maudynių.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 1–2 valandos per dieną: pasivaikščiojimai, plaukimas, daiktų atnešimas, protinės užduotys.
Pavasarį ir rudenį goldadorai smarkiai keičia pavilnę, todėl tuo metu verta naudoti pavilnės šepetį ir dažniau siurbti namus. Po maudynių ežere ar upėje ausis reikia gerai išdžiovinti, nes drėgmė ausų kanale skatina uždegimus.
Protinei veiklai tinka uoslės kilimėliai, daiktų paieška ir interaktyvūs žaislai. Goldadorams ypač patinka užduotys, kuriose reikia ką nors surasti ir atnešti.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas didelių veislių šunims skirtas maistas. 30 kg goldadorui paprastai reikia apie 330–420 g sauso maisto per dieną, priklausomai nuo aktyvumo.
Goldadorai gali paveldėti kai kuriems labradorams būdingą POMC geno pakitimą, dėl kurio nuolat jaučia alkį. Todėl porcijas būtina matuoti, skanėstus įskaičiuoti į dienos davinį ir reguliariai sverti šunį. Šuniukams būtinas didelių veislių šuniukų maistas, kuris padeda sąnariams augti tolygiai.
Pastovus šėrimo laikas padeda ir virškinimui, ir pratinimui prie švaros: šuniukai ėda 3–4 kartus, suaugę šunys – du kartus per dieną. Naują pašarą reikia įvesti palaipsniui per 7–10 dienų.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Klubų ir alkūnių sąnarių displazija
- Onkologinės ligos
- Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA)
- Nutukimas
- Ausų uždegimai
- Odos alergijos
Goldadorai gali paveldėti abiejų tėvų veislių ligas. Dažniausios problemos – klubų ir alkūnių displazija, akių ligos (PRA, katarakta), nutukimas ir ausų uždegimai. Iš auksaspalvio retriverio paveldima didesnė onkologinių ligų rizika, ypač vyresniame amžiuje.
Odos alergijos ir „karštos dėmės“ (ūminis drėgnas dermatitas) dažnai pasitaiko vasarą, ypač šunims, kurie daug plaukioja.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) ir alkūnių (ED) displazijos vertinimas, akių tyrimas, PRA ir kitų paveldimų ligų genetiniai testai.
Erkių sezonas Lietuvoje trunka nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, todėl apsauga nuo parazitų, kaip ir kasmetiniai skiepai bei veterinaro apžiūros, yra būtina sveiko šuns kasdienybės dalis. Vyresniam goldadorui verta reguliariai tikrinti, ar neatsirado gumbų.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje goldadorai dažnai gimsta atsitiktinai, todėl jų galima rasti ir gyvūnų prieglaudose. Iš veisėjų šuniukas paprastai kainuoja apie 400–1 200 €. Mišrūnai neįrašomi į kilmės knygas, todėl kilmės dokumento šuniukas neturės – vietoj jo verta prašyti tėvų tyrimų.
Kam tinka goldadoras: šeimoms su vaikais, pradedantiesiems ir aktyviems žmonėms, mėgstantiems pasivaikščiojimus ir plaukimą. Kam netinka: tiems, kurie nepakenčia plaukų namuose ar ilgai būna ne namuose.
- Prašykite abiejų tėvų sąnarių ir akių tyrimų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko tėvus arba bent mamą.
- Pagalvokite apie šunį iš prieglaudos.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
Leidimas: goldadoras nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, o jo tėvų veislės taip pat neįtrauktos, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Kai kurios šunų vedlių organizacijos atiduoda šeimoms šunis, kurie dėl sveikatos ar temperamento netiko darbui. Tokie šunys dažniausiai jau būna puikiai išmokyti ir socializuoti.
