Kilmė ir istorija
Ksoloitskuintlis yra viena seniausių šunų veislių pasaulyje – manoma, kad jo protėviai Mesoamerikoje gyveno jau daugiau nei prieš 3 000 metų. Šių šunų atvaizdų randama senovinėse molio skulptūrose, o jų liekanų – actekų, majų ir kitų tautų kapavietėse.
Pavadinimas kilęs iš actekų kalbos nahuatl: „Xolotl“ – mirties ir žaibo dievo vardas, „itzcuintli“ – šuo. Actekai tikėjo, kad ksoloitskuintlis lydi mirusiųjų sielas į pomirtinį pasaulį Miktlaną. Šie šunys taip pat buvo vertinami dėl šiltos odos – juos naudodavo kaip gyvus šildytuvus nuo reumato ir kitų skausmų.
Po ispanų užkariavimo šių šunų smarkiai sumažėjo. XX a. viduryje Meksikos kinologų asociacija ir entuziastai pradėjo veislės išsaugojimo programą, ieškodami grynaveislių šunų atokiuose kaimuose. FCI veislę pripažino XX a. viduryje.
Ksoloitskuintlis tapo Meksikos kultūros simboliu – juos augino dailininkai Frida Kahlo ir Diego Rivera, o šuo vaizduojamas ir „Pixar“ animaciniame filme „Koko“ (Dantė).
2016 m. Meksiko miesto valdžia ksoloitskuintlį paskelbė miesto kultūros paveldu. Meksikoje šie šunys dažnai vaizduojami Mirusiųjų dienos (Día de Muertos) šventėse kaip sielų palydovai.
Išvaizda
Ksoloitskuintlis – elegantiškas, lieknas, atletiškas šuo, šiek tiek ilgesnis nei aukštis. Būna trijų dydžių: standartinis, vidutinis ir mažasis. Galva pleišto formos, akys migdolo formos, nuo geltonos iki tamsiai rudos spalvos. Ausys didelės, stačios, elegantiškos.
Kūnas lieknas, krūtinė gili, nugara tiesi. Uodega ilga, plona, nuleista ar šiek tiek pakelta.
Plikasis tipas neturi kailio, tik kartais – kelis trumpus plaukelius ant galvos, kojų ir uodegos galiuko. Oda lygi, minkšta ir šilta liesti. Plikiems šunims dažnai trūksta dalies dantų, nes plikumo genas susijęs ir su dantų vystymusi. Kailinis tipas turi trumpą, lygų kailį ir pilną dantų rinkinį.
Spalvos dažniausiai tamsios vienspalvės: juoda, šiferio pilka, tamsiai pilka, kepenų ruda ar bronzinė. Leidžiamos dėmės.
Charakteris ir temperamentas
Ksoloitskuintliai yra ramūs, protingi, ištikimi ir labai prisirišę prie savo šeimos. Jie dažnai pasirenka vieną žmogų, prie kurio prisiriša labiausiai. Namuose jie ramūs ir mėgsta šilumą – dažnai ieško saulės lopinėlio ar lindi po antklode.
Su svetimais ksoloitskuintliai būna santūrūs ir budrūs, todėl yra geri sargai. Jie loja retai, paprastai tik tada, kai yra priežastis. Su vaikais ir kitais gyvūnais, su kuriais auga, paprastai sutaria.
Būdingi iššūkiai: ksoloitskuintliai lėtai bręsta – iki 2 metų jie gali būti energingi ir išdykę. Jie gali būti savarankiški. Plikiems šunims reikia apsaugos nuo šalčio ir saulės. Jie nemėgsta būti ilgai vieni.
Kasdieniame gyvenime ksoloitskuintlis yra ramus, orus ir labai šeimai atsidavęs kompanionas.
Ksoloitskuintliai paprastai yra tylūs ir švarūs šunys – jie mažai kvepia ir nemėgsta purvo. Daugelis šeimininkų juos lygina su katėmis dėl nepriklausomo, tačiau meilaus būdo.
Jie labai stebi aplinką ir dažnai išsirenka aukštesnę vietą – sofos atlošą ar palangę, iš kur gali viską matyti.
Dresūra ir socializacija
Ksoloitskuintliai yra protingi ir greitai mokosi, tačiau gali būti savarankiški. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas ir trumpos, įdomios treniruotės.
Socializacija nuo mažens padeda išvengti per didelio santūrumo su svetimais.
Ksoloitskuintliams tinka paklusnumas, agility, triukai ir terapinis darbas.
Ksoloitskuintliai yra gana judrūs ir puikiai šokinėja, todėl kai kurie gali peršokti net aukštą tvorą. Kiemas turi būti gerai aptvertas.
Priežiūra
- Oda (plikasis tipas): maudyti kas 2–4 savaites švelniu šampūnu, reguliariai drėkinti, valyti spuogus ir juoduosius taškus.
- Apsauga nuo saulės: vasarą naudoti šunims skirtą apsauginį kremą nuo saulės, ypač šviesioms odos vietoms.
- Apsauga nuo šalčio: žiemą būtini šilti drabužiai ar striukė, o per didelius šalčius pasivaikščiojimai turi būti trumpi.
- Kailis (kailinis tipas): šukuoti kartą per savaitę.
- Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 45–60 minučių per dieną.
Lietuvos klimate plikas ksoloitskuintlis turi gyventi šiltose patalpose, o žiemą jam reikia kelių šiltų drabužių.
Plikojo ksoloitskuintlio oda veikia panašiai kaip žmogaus oda: ji gali įdegti, nudegti, išsausėti ar užsikimšti poros. Todėl odos priežiūrai tinka švelnios, be kvapiųjų medžiagų priemonės. Per daug riebūs kremai gali užkimšti poras ir sukelti spuogus.
Paaugliams šunims dažnai atsiranda spuogų, kurie su amžiumi paprastai sumažėja.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas šuns dydžiui pritaikytas maistas. Plikieji ksoloitskuintliai sunaudoja šiek tiek daugiau energijos šilumai palaikyti, todėl šaltuoju metų laiku jiems gali prireikti šiek tiek daugiau maisto.
Plikiems šunims, kuriems trūksta dantų, gali tikti mažesnių granulių ar sudrėkintas maistas.
Maistą duokite 2 kartus per dieną.
Kadangi plikojo ksoloitskuintlio oda labai jautri, kokybiškas maistas su omega-3 riebalų rūgštimis padeda palaikyti sveiką odą ir mažinti sausumą.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Odos problemos (spuogai, nudegimai, sausumas)
- Trūkstami dantys
- Alergijos
- Girnelės išnirimas (mažajam dydžiui)
- Klubų sąnarių displazija
- Akių ligos
Ksoloitskuintliai paprastai yra sveiki ir ilgaamžiai šunys, nes veislė susiformavo natūralios atrankos būdu. Dažniausios problemos susijusios su oda – spuogai, juodieji taškai, nudegimai ir sausumas.
Plikiems šunims dažnai trūksta dalies dantų – tai normalu ir nėra liga. Mažajam dydžiui pasitaiko girnelės išnirimas.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) displazijos vertinimas, girnelių patikrinimas, akių tyrimas.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje ksoloitskuintlių veislynų beveik nėra, todėl šuniuko dažnai ieškoma kitose Europos šalyse. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 000–2 500 €.
- Pasitikslinkite, kokio dydžio ir tipo (plikas ar kailinis) šuniuką norite.
- Pamatykite šuniuko mamą – jos elgesys turi būti ramus.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
Leidimas: ksoloitskuintlis nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Toje pačioje vadoje gali gimti ir plikų, ir kailinių šuniukų. Kailiniai ksoloitskuintliai paprastai kainuoja pigiau, tačiau jų charakteris ir sveikata tokie patys, o priežiūra – paprastesnė.
