Sveikas šuo per parą paprastai išgeria apie 50–60 ml vandens kiekvienam kūno svorio kilogramui. Pavyzdžiui, 10 kg šuniui tai maždaug 0,5–0,6 litro, o 30 kg – apie 1,5–1,8 litro. Kiekis priklauso nuo maisto (drėgnas maistas jau turi daug vandens), oro temperatūros, aktyvumo ir sveikatos. Jei šuo nuolat išgeria daugiau nei 100 ml/kg per parą, tai laikoma padidėjusiu troškuliu ir verta pasitarti su veterinaru.
Apytikslė lentelė
| Šuns svoris | Įprastas kiekis per parą | Per daug, jei nuolat daugiau nei |
|---|---|---|
| 3 kg | 150–180 ml | 300 ml |
| 5 kg | 250–300 ml | 500 ml |
| 10 kg | 0,5–0,6 l | 1 l |
| 20 kg | 1–1,2 l | 2 l |
| 30 kg | 1,5–1,8 l | 3 l |
| 40 kg | 2–2,4 l | 4 l |
Tai apytikslės vertės. Svarbiausia ne tikslus skaičius, o tai, ar troškulys staiga ir ilgam pakito.
Kas lemia, kiek šuo geria
- Maistas. Šunys, šeriami drėgnu maistu, geria mažiau, nes daug vandens gauna su maistu. Sausu maistu šeriami geria daugiau (sausas ar drėgnas maistas).
- Karštis. Šunys vėsinasi alsuodami, todėl karštą dieną netenka daugiau vandens (šilumos smūgis šunims).
- Aktyvumas – po bėgimo ar žaidimų šuo geria daugiau.
- Amžius. Šuniukai ir maitinančios kalės geria daugiau.
- Vaistai – pvz., kortikosteroidai ar diuretikai didina troškulį.
Kaip išmatuoti, kiek šuo išgeria
- 1Ryte įpilkite į dubenėlį tikslų vandens kiekį, pavyzdžiui, matavimo indu.
- 2Per dieną papildykite ir užsirašykite, kiek įpylėte.
- 3Kitą rytą išmatuokite, kiek liko, ir apskaičiuokite išgertą kiekį.
- 4Kartokite 2–3 dienas ir paskaičiuokite vidurkį.
- 5Padalinkite kiekį iš šuns svorio ir palyginkite su 100 ml/kg riba.
Atsižvelkite į išgaravusį ar išlaistytą vandenį ir į kitus vandens šaltinius – balas, tvenkinį ar kitų gyvūnų dubenėlius.
Kai šuo geria per daug
Padidėjęs troškulys dažnai lydimas dažnesnio šlapinimosi ar „nelaimių“ namuose. Galimos priežastys – inkstų liga, diabetas, Kušingo sindromas, gimdos uždegimas nekastruotoms kalėms, kepenų ligos ar vaistai. Plačiau: šuo daug geria, šunų diabetas ir šunų inkstų liga.
- staiga pradėjo gerti labai daug ir dažnai šlapintis;
- nekastruota kalė daug geria, yra vangi ar turi išskyrų;
- negeria visai ilgiau nei parą;
- vemia ir negali išlaikyti vandens.
Kai šuo geria per mažai
Šuo gali gerti mažiau, jei ėda drėgną maistą ar yra vėsu. Tačiau, jei jis atsisako gerti, yra vangus, jo dantenos sausos ir lipnios, o oda, švelniai pakelta ties sprandu, lėtai grįžta į vietą, tai gali būti dehidratacijos ženklai. Tokiu atveju kreipkitės į veterinarą.
Kad šuo gertų pakankamai, laikykite kelis švaraus vandens dubenėlius, kasdien juos plaukite, o pasivaikščiojimuose ir kelionėse nešiokitės vandens.
Daugiau apie vandenį šuns racione rasite straipsnyje vanduo šunims.
