Melsvadumbliai (melsvabakterės, cianobakterijos) yra mikroorganizmai, kurie šiltu oru sparčiai dauginasi ežeruose, mariose ir jūroje. Dalis jų išskiria toksinus, kurie veikia kepenis arba nervų sistemą. Šunys ypač pažeidžiami, nes geria vandenį, plaukioja „žydinčiame“ vandenyje ir laižosi kailį. Apsinuodijimas gali per kelias valandas tapti mirtinas, todėl įtarus kontaktą su žydinčiu vandeniu reikia skubiai kreiptis į veterinarą.
Kur ir kada žydi melsvadumbliai Lietuvoje
Melsvadumblių žydėjimas reguliariai stebimas daugelyje Lietuvos vandens telkinių: ežeruose, Kauno mariose, Kuršių mariose ir Baltijos jūroje. Jie dažniausiai dauginasi šiltuoju metų laiku, ypač kai vanduo įšyla iki maždaug 20 °C ir daugiau. Žydėjimą skatina ir trąšų bei nuotekų teršalai.
Ne kiekvienas žydėjimas yra toksiškas, tačiau iš akies to nustatyti neįmanoma. Be to, toksinų koncentracija gali būti didžiausia, kai žydėjimas baigiasi ir ląstelės irsta.
Kaip atpažinti žydintį vandenį
- vanduo žalsvas, melsvas ar rusvas, primena žirnių sriubą ar išlietus dažus;
- ant paviršiaus matyti plėvelė, putos ar dribsniai;
- prie kranto susikaupusi tiršta žalia masė;
- vanduo turi nemalonų, pelėsių ar puvėsių kvapą;
- įbridus iki kelių ir nedrumsčiant dugno nebematyti savo pėdų.
Jei patys nesimaudytumėte šiame vandenyje, neleiskite ir šuniui. Ypač venkite užutekių ir krantų, kur vėjas suneša dumblių masę.
Kodėl šunims pavojingiau nei žmonėms
- šunys geria vandenį maudydamiesi ir žaisdami;
- jie mielai bėgioja ir voliojasi prie kranto susikaupusioje masėje;
- išlipę laižo kailį ir taip praryja toksinų;
- mažesnio kūno svorio gyvūnui pakanka mažesnio toksinų kiekio.
Apsinuodijimo požymiai
Požymiai priklauso nuo toksino tipo. Nervų sistemą veikiantys toksinai gali sukelti požymius per kelias minutes ar valandą, o kepenis pažeidžiantys – per kelias valandas.
| Toksino tipas | Galimi požymiai |
|---|---|
| Neurotoksinai | seilėjimasis, raumenų drebulys, svirduliavimas, traukuliai, paralyžius, pasunkėjęs kvėpavimas |
| Hepatotoksinai | vėmimas, viduriavimas, silpnumas, išblyškusios ar gelsvos dantenos, pilvo skausmas, kraujavimas |
| Odą dirginantys | paraudusi oda, niežulys, bėrimas |
- seilėjasi, dreba ar svirduliuoja;
- vemia ar viduriuoja;
- tampa vangus, silpnas ar sunkiai kvėpuoja;
- turi traukulių.
Ką daryti, jei šuo maudėsi žydinčiame vandenyje
- 1Nedelsdami išveskite šunį iš vandens ir neleiskite jam laižytis.
- 2Mūvėdami pirštines kruopščiai nuplaukite kailį švariu vandeniu.
- 3Paskambinkite veterinarui ir pasakykite, kur ir kada šuo maudėsi.
- 4Neskatinkite vėmimo patys, nebent taip nurodo veterinaras.
- 5Jei įmanoma, paimkite vandens mėginį į švarų indą ir nufotografuokite vandens telkinį.
Specifinio priešnuodžio nėra, todėl gydymas priklauso nuo to, kaip greitai šuo pasiekia kliniką. Veterinaras gali sukelti vėmimą, duoti aktyvintosios anglies, lašinti skysčius ir gydyti požymius. Plačiau apie pirmąją pagalbą rašome straipsnyje apsinuodijimas: pirmoji pagalba.
Kaip apsaugoti šunį
- Pasidomėkite situacija prieš vykdami prie vandens. Maudyklų vandens kokybę stebi visuomenės sveikatos specialistai, o apie žydėjimą dažnai informuoja savivaldybės ir žiniasklaida.
- Rinkitės vietas su švariu, skaidriu vandeniu ir srove.
- Visada turėkite gėlo vandens, kad šuo negertų iš ežero ar marių.
- Nuplaukite šunį po maudynių natūraliame vandens telkinyje.
- Laikykite šunį su pavadėliu prie kranto, kur susikaupusi dumblių masė.
Daugiau apie saugias maudynes rasite straipsnyje kur maudytis su šunimi Lietuvoje.
