Lietuvoje su šunimi galima maudytis paplūdimių zonose, skirtose lankytis su gyvūnais, ir neprižiūrimuose vandens telkiniuose, kur tai nedraudžiama. Higienos norma HN 92:2018 numato, kad paplūdimio teritorija skirstoma į funkcines zonas, tarp jų – zoną lankytis su gyvūnais. Todėl prieš einant į paplūdimį verta perskaityti informacinį stendą: jame turi būti nurodyta, ar lankytis su gyvūnais leidžiama, ar draudžiama.
Ką sako taisyklės
Paplūdimių ir maudyklų tvarką Lietuvoje nustato higienos norma HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ bei savivaldybių patvirtintos paplūdimių naudojimo taisyklės. Iš higienos normos svarbiausia žinoti tris dalykus:
- paplūdimyje turi būti išskirta zona, skirta lankytis su gyvūnais;
- paplūdimiuose, skirtuose lankytis su gyvūnais, turi būti šiukšliadėžės gyvūnų ekskrementams;
- paplūdimio informaciniame stende turi būti informacija apie draudimą ar leidimą lankytis su gyvūnais.
Konkrečias vietas ir papildomus reikalavimus, pavyzdžiui, ar šuo turi būti su pavadėliu, nustato savivaldybės. Jos gali keisti zonas kiekvieną sezoną, todėl naujausios informacijos ieškokite savivaldybės ar turizmo informacijos centro svetainėje.
Kur ieškoti zonų šunims
Keli pavyzdžiai iš oficialių turizmo šaltinių:
- Palanga. Palangos turizmo informacijos centras nurodo 300 metrų paplūdimio ruožą gyvūnams Nemirsetoje, maždaug 8 km nuo Palangos centro.
- Neringa. Neringos turizmo svetainėje nurodoma, kad gyvūnai leidžiami tik specialiai tam skirtuose paplūdimiuose. Jų vietas verta pasitikslinti turizmo informacijos centre.
- Vilnius. „Go Vilnius“ nurodo, kad gyvūnai laukiami Vingio parko paplūdimyje.
- Kiti miestai. Kaune, Klaipėdoje ir kituose kurortuose zonos gyvūnams žymimos stenduose ir ženklais prie paplūdimio.
Jei ženklų nėra, saugiausia rinktis vietą toliau nuo besimaudančių žmonių ir vaikų.
Prieš kelionę pasižiūrėkite savivaldybės paplūdimių naudojimo taisykles. Jos dažnai nurodo ir tai, ar šuo zonoje gali būti be pavadėlio.
Etiketas paplūdimyje su šunimi
- Surinkite išmatas ir išmeskite jas į tam skirtas šiukšliadėžes.
- Laikykite šunį kontroliuojamą. Net draugiškas šuo, lekiantis prie svetimų žmonių ar vaikų, gali išgąsdinti. Paleiskite jį tik tada, kai jis patikimai ateina pašauktas.
- Neleiskite kasti duobių ir gulėti ant svetimų rankšluosčių.
- Stebėkite santykius su kitais šunimis. Karštis ir daug šunų vienoje vietoje didina konfliktų riziką (šunų peštynės).
Saugumas vandenyje
Ne visi šunys moka gerai plaukti. Trumpasnukiams, šunims trumpomis kojomis ir vyresniems šunims vanduo gali būti pavojingas.
- Pratinkite palaipsniui – nuo seklios vietos, niekada nemeskite šuns į vandenį.
- Jūroje stebėkite bangas ir sroves. Šuo gali pavargti grumdamasis su bangomis, o skendimas gali įvykti greitai (skendimas ir hipotermija).
- Apsvarstykite gelbėjimosi liemenę plaukiant valtimi ar silpnai plaukiančiam šuniui.
- Neleiskite gerti jūros vandens. Turėkite gėlo vandens ir dubenėlį.
- Saugokite nuo karščio. Smėlis įkaista, o paplūdimyje dažnai trūksta šešėlio (šilumos smūgis šunims).
Melsvadumbliai ir nešvarus vanduo
Vasarą Lietuvos ežeruose, Kauno mariose, Kuršių mariose ir Baltijos jūroje dažnai „žydi“ melsvadumbliai. Kai kurie jų išskiria toksinus, kurie šunims gali būti mirtini. Nesileiskite šuns į žalsvą, drumstą vandenį su putomis ar plėvele. Plačiau rašome straipsnyje melsvadumbliai: pavojus šunims.
Stovinčiame vandenyje taip pat gali plisti leptospirozė, todėl svarbu, kad šuo būtų paskiepytas (leptospirozė šunims).
Po maudynių
- Nuplaukite šunį gėlu vandeniu po maudynių jūroje ar ežere – druska, smėlis ir dumbliai dirgina odą.
- Išdžiovinkite ausis, ypač nulėpausiams šunims, kad nekiltų uždegimas (šunų ausų uždegimas).
- Patikrinkite letenas – kriauklės ir stiklai gali įpjauti pagalvėles (šuns letenų priežiūra).
- Apžiūrėkite kailį dėl erkių, jei ėjote per žolę ar kopas (erkės ant šuns).
Daugiau patarimų keliaujantiems su šunimi rasite straipsnyje kelionės su šunimi.
