Taip, šunys mato spalvas, tačiau mažiau nei žmonės. Šuns akyse yra dviejų rūšių spalvas jaučiantys receptoriai, todėl jis gerai skiria mėlyną ir geltoną, bet raudona ir žalia jam atrodo panašios, gelsvai rusvos ar pilkšvos. Šis regėjimas panašus į žmogaus, turinčio raudonos ir žalios spalvų aklumą. Tačiau kitais atžvilgiais šunų regėjimas pranoksta mūsų. Šiame straipsnyje rasite, kaip šunys mato pasaulį ir ką tai reiškia renkantis žaislus ar mokant šunį.
Kaip veikia spalvų regėjimas
Akies tinklainėje yra dviejų tipų šviesai jautrios ląstelės:
- Kūgeliai leidžia matyti spalvas ir smulkias detales ryškioje šviesoje.
- Lazdelės veikia prieblandoje ir gerai jaučia judesį, bet spalvų neskiria.
Žmonės turi trijų rūšių kūgelius, jautrius raudonai, žaliai ir mėlynai šviesai. Šunys turi tik dviejų rūšių kūgelius: jautrius mėlynai ir geltonai žaliai šviesai. Toks regėjimas vadinamas dichromatiniu.
Kokias spalvas mato šuo
| Spalva žmogui | Kaip ją greičiausiai mato šuo |
|---|---|
| Mėlyna | Mėlyna, ryški ir aiški |
| Geltona | Geltona, ryški |
| Žalia | Gelsvai pilkšva |
| Raudona | Tamsiai rusva ar pilkšva |
| Oranžinė | Gelsvai rusva |
| Violetinė | Mėlyna |
| Žydra | Pilkšvai balsva |
Tai apytikslis aprašymas, pagrįstas šunų akių sandaros ir elgesio tyrimais. Tiksliai, kaip šuo „jaučia“ spalvą, pasakyti neįmanoma, tačiau eksperimentai rodo, kad šunys patikimai skiria mėlyną nuo geltonos, bet sunkiai skiria raudoną nuo žalios.
Mitas: šunys mato nespalvotai
Ilgą laiką buvo manoma, kad šunys pasaulį mato tik pilkais atspalviais. Tai netiesa. Tyrimai su šunimis, kuriuos mokė rinktis pagal spalvą, parodė, kad jie spalvas skiria ir kai kuriose situacijose pasirenka pagal spalvą, o ne pagal ryškumą.
Kuo šunų regėjimas pranašesnis
Prieblandoje
Šunų tinklainėje daug daugiau lazdelių nei žmonių, o už tinklainės yra atspindintis sluoksnis (tapetum lucidum). Jis atspindi šviesą atgal per tinklainę, todėl šunys prieblandoje mato gerokai geriau nei mes. Dėl šio sluoksnio šunų akys tamsoje „šviečia“, kai į jas patenka šviesa.
Judesio pastebėjimas
Šunys labai gerai pastebi judesį, net tolumoje. Todėl šuo gali nepastebėti ramiai gulinčio kamuoliuko, bet akimirksniu pamatyti bėgantį kiškį ar judančią ranką.
Platesnis regėjimo laukas
Dėl akių padėties galvos šonuose dauguma šunų mato platesnį lauką nei žmonės: apie 240 laipsnių, palyginti su maždaug 180 laipsnių žmogaus. Trumpasnukių šunų akys labiau į priekį, todėl jų laukas siauresnis, o ilgasnukių – platesnis.
Kuo šunų regėjimas silpnesnis
- Ryškumas. Šunys mato detales mažiau aiškiai nei žmonės. Tai, ką žmogus aiškiai mato iš maždaug 22 metrų, šuo panašiai aiškiai mato iš apie 6 metrų.
- Arti esantys daiktai. Šunys prasčiau sufokusuoja labai arti nosies esančius daiktus, todėl jie dažnai juos tiria uosle.
- Spalvų įvairovė. Raudona ir žalia susilieja.
Tačiau šunims tai netrukdo: jie pasaulį pirmiausia pažįsta uosle, o regėjimas ir klausa ją papildo.
Ką tai reiškia šeimininkui
Žaislų spalva
Raudonas ar oranžinis kamuoliukas žalioje žolėje šuniui gali beveik „pradingti“, nes abi spalvos jam atrodo panašios. Mėlyni ir geltoni žaislai žolėje matomi daug geriau. Tai ypač svarbu vyresniems šunims ir šunims, kurių regėjimas silpnėja. Daugiau žaidimų idėjų rasite straipsnyje „Protinė veikla šunims“.
Mokymas ir sportas
Šunų sporte, pavyzdžiui, agility, kontaktinės zonos ir kliūtys dažnai dažomos kontrastingomis spalvomis. Mokant šunį skirti daiktus, verta naudoti mėlyną ir geltoną, o ne raudoną ir žalią. Apie agility rašome straipsnyje „Agility šunims“.
Rankų signalai
Kadangi šunys gerai mato judesį, aiškūs rankų signalai dažnai išmokstami greičiau nei žodinės komandos. Tai ypač naudinga mokant kurčius ar vyresnius šunis. Plačiau – straipsnyje „Rankų signalai ir kurčių šunų mokymas“.
Jei šuo nebeprisimena, kur nukrito kamuoliukas, išbandykite mėlyną ar geltoną žaislą. Daugeliui šeimininkų tai pastebimai pagerina žaidimą lauke.
Ar šunys mato televizorių?
Taip, bet kitaip nei mes. Šunų akys greičiau užfiksuoja mirgėjimą: žmogus vaizdą suvokia kaip vientisą, kai jis keičiasi maždaug 60 kartų per sekundę, o šunims reikia daugiau, apie 70–80 kartų. Senų kineskopinių televizorių vaizdas šunims greičiausiai atrodė mirgantis, todėl jie juo mažai domėjosi. Šiuolaikiniai ekranai atnaujina vaizdą greičiau, tad dalis šunų reaguoja į ekrane bėgančius gyvūnus ar girdimą lojimą.
Šunims labiausiai patraukia judesys ir garsai, o ne spalvos. Todėl šunims skirtuose vaizdo įrašuose dažnai naudojamos mėlynos ir geltonos spalvos bei judantys gyvūnai.
Ar katės mato spalvas?
Katės, kaip ir šunys, turi daugiausia dviejų rūšių kūgelius ir gerai skiria mėlyną bei geltonai žalią spalvas, o raudoną mato prastai. Prieblandoje katės mato dar geriau už šunis.
Kada regėjimas silpnėja
Su amžiumi šunų akių lęšiukas dažnai tampa melsvai drumstas. Tai vadinama branduolio skleroze ir regėjimą paprastai paveikia nedaug. Tačiau katarakta, glaukoma ar tinklainės ligos gali sukelti aklumą. Požymiai, kurie turėtų sunerimti: šuo atsitrenkia į daiktus, nenoriai eina tamsoje, nepagauna žaislo, kurį anksčiau pagaudavo, akys tampa raudonos ar skausmingos. Plačiau – straipsnyje „Šunų akių ligos“.
Trumpai
Šunys mato spalvas, bet tik dvi pagrindines: mėlyną ir geltoną. Raudona ir žalia jiems atrodo kaip gelsvai rusvi ar pilkšvi atspalviai. Užtat šunys geriau mato prieblandoje, pastebi judesį ir turi platesnį regėjimo lauką. Renkantis žaislus lauke, geriausia rinktis mėlynus ar geltonus.
