Suaugęs, sveikas šuo gali paragauti nedidelį kiekį medaus, tačiau tai beveik grynas cukrus, todėl kasdieniu skanėstu medus būti neturėtų. Šuniukams, šunims su nusilpusiu imunitetu, diabetu ar antsvoriu medaus geriau neduoti. Šiame straipsnyje rasite, kiek medaus galima, kada jo vengti ir ar tiesa, kad medus padeda nuo alergijų ar kosulio.
Ar medus naudingas šunims
Medus turi nedidelį kiekį antioksidantų, fermentų ir mikroelementų, tačiau didžiąją jo dalį sudaro gliukozė ir fruktozė. Sveikam šuniui, šeriamam visaverčiu maistu, medus nesuteikia jokios būtinos naudos. Tai tiesiog saldus priedas.
Kiek medaus galima duoti
Valgomajame šaukšte medaus yra apie 60 kcal. Todėl:
- mažiems šunims – ne daugiau kaip ketvirtadalis arbatinio šaukštelio;
- vidutiniams – pusė arbatinio šaukštelio;
- dideliems – iki arbatinio šaukštelio.
Ir tik retkarčiais, ne kasdien. Medus lipnus ir saldus, todėl jis kenkia dantims, jei duodamas dažnai.
Kam medaus neduoti
- Šuniukams iki maždaug vienerių metų. Žaliame meduje gali būti botulizmo bakterijų sporų. Suaugusio šuns virškinimo sistema su jomis paprastai susidoroja, o jauno šuniuko – nebūtinai.
- Šunims su nusilpusiu imunitetu, pavyzdžiui, gydomiems nuo vėžio ar vartojantiems imunitetą slopinančius vaistus – dėl tos pačios priežasties.
- Šunims, sergantiems diabetu. Medus greitai kelia gliukozės kiekį kraujyje. Plačiau – straipsnyje „Cukrinis diabetas šunims“.
- Šunims su antsvoriu.
Ar medus padeda nuo alergijos?
Internete dažnai rašoma, kad vietinis medus padeda nuo žiedadulkių alergijos, nes neva „pripratina“ organizmą. Patikimų įrodymų, kad tai veiktų šunims, nėra. Šunų odos alergijas gydo veterinaras, o vietoje medaus geriau aptarti tikrai veiksmingas priemones. Plačiau – straipsnyje „Šunų odos alergijos“.
Ar medus padeda nuo kosulio?
Medus kartais naudojamas gerklės dirginimui palengvinti, tačiau šuns kosulys gali turėti rimtų priežasčių: veislyno kosulį, širdies ligas, trachėjos kolapsą ar svetimkūnį. Kosuliuojantį šunį reikia parodyti veterinarui, o ne gydyti medumi namuose. Plačiau – straipsniuose „Veislyno kosulys šunims“ ir „Širdies ligos šunims“.
Medus ant žaizdų
Veterinarijoje naudojamas specialus medicininis medus, kuris yra sterilizuotas ir skirtas tam tikroms žaizdoms gydyti. Parduotuvinis ar ūkininko medus tam netinka, nes jame gali būti bakterijų ir priemaišų. Žaizdas gydykite tik veterinaro nurodytomis priemonėmis. Kaip suteikti pirmąją pagalbą, rašome straipsnyje „Kraujavimas ir žaizdos“.
Jei šuo, sergantis diabetu, staiga tampa silpnas, dreba ar svirduliuoja, tai gali būti per mažas cukraus kiekis kraujyje. Tokiu atveju veterinarai kartais pataria patepti šuns dantenas medumi ar sirupu ir nedelsiant vykti į kliniką. Šį veiksmą aptarkite su savo veterinaru iš anksto.
Kokių medaus produktų vengti
- medaus sausainiai, pyragai ir glaistai – cukrus, riebalai, kartais razinos ar riešutai;
- medaus sirupai su saldikliais – patikrinkite, ar nėra ksilitolio;
- medus su prieskoniais ar alkoholiu.
O katėms?
Katės nejaučia saldaus skonio ir angliavandenių joms beveik nereikia, todėl medaus duoti nėra prasmės. Mažas kiekis nenuodingas, tačiau gali sukelti virškinimo sutrikimų.
Trumpai
Suaugęs sveikas šuo gali retkarčiais gauti nedidelį kiekį medaus, bet naudos iš to beveik nėra, nes medus yra cukrus. Šuniukams, šunims su nusilpusiu imunitetu, diabetu ar antsvoriu medaus neduokite. Medus negydo alergijų, kosulio ar žaizdų.
