Kilmė ir istorija
Islandijos aviganio protėviai į Islandiją atkeliavo kartu su vikingais IX–X a., kai jie apsigyveno saloje. Šie šunys buvo nepakeičiami Islandijos ūkininkams – jie ganė avis, karves ir arklius, saugojo ūkius ir pranešdavo apie artėjančius žmones ar plėšriuosius paukščius.
Islandijoje nėra didelių plėšrūnų, todėl šie šunys ne saugojo bandas nuo vilkų, o rinko jas kalnuose ir varė namo. Jie taip pat garsiai lodavo, pranešdami apie atvykusius svečius, – tai būdinga veislei iki šiol.
XIX a. pabaigoje Islandijoje kilus maro ir kitų ligų epidemijai, daug šunų žuvo. XX a. viduryje veislė buvo beveik išnykusi. Britų tyrinėtojas Markas Watsonas ir islandai entuziastai ėmėsi ją gelbėti. Šiandien Islandijos aviganis yra Islandijos nacionalinis šuo.
Islandijoje šie šunys buvo tokie vertinami, kad senovinėse sagose minimi kaip ištikimi ūkininkų palydovai. XVI–XVII a. Islandijos aviganiai buvo eksportuojami į Angliją, kur tapo populiarūs tarp aukštuomenės. Šekspyras viename savo veikale paminėjo „Islandijos šunį“.
Islandijoje kasmet liepos 18-ąją minima Islandijos aviganio diena. Šie šunys taip pat dažnai vaizduojami islandų mene ir suvenyruose kaip šalies simbolis.
Islandijos aviganiai vis dar naudojami kai kuriuose islandų ūkiuose avims ir arkliams rinkti kalnuose rudenį.
Išvaizda
Islandijos aviganis – nedidelis, tvirtas, šiek tiek ilgesnis nei aukštis špicų tipo šuo. Galva trikampė, akys migdolo formos, tamsiai rudos. Ausys stačios, trikampės, labai judrios.
Kūnas raumeningas, krūtinė gili, nugara tiesi. Uodega aukštai įsodinta, puošniai apaugusi, užriesta ant nugaros. Išskirtinis bruožas – dvigubi papildomi nagai ant užpakalinių kojų.
Kailis dvigubas, atsparus orui. Skiriami du tipai: trumpaplaukis ir ilgaplaukis. Spalvos: įvairių atspalvių gelsvai ruda (nuo kreminės iki rausvai rudos), šokoladinė, pilka ar juoda, visada su baltomis žymėmis ant krūtinės, kojų ar galvos.
Judėdamas Islandijos aviganis atrodo lengvas, vikrus ir energingas. Jo užriesta uodega nuolat mosuoja, o stačios ausys seka kiekvieną garsą.
Trumpaplaukiai ir ilgaplaukiai Islandijos aviganiai gali gimti toje pačioje vadoje. Ilgaplaukiai turi gausesnę apykaklę, „kelnaites“ ir puošnesnę uodegą.
Charakteris ir temperamentas
Islandijos aviganiai yra linksmi, draugiški, žaismingi ir labai socialūs. Jie myli žmones, puikiai sutaria su vaikais, kitais šunimis ir gyvūnais. Su svetimais dažniausiai draugiški, nors garsiai praneša apie atvykusius.
Islandijos aviganiai mėgsta būti šalia šeimos ir dalyvauti visose veiklose. Jie labai protingi ir greitai mokosi.
Būdingi iššūkiai: Islandijos aviganiai labai daug loja – tai jų prigimtis. Jie sunkiai pakelia ilgą vienatvę. Ganymo instinktas išlikęs – jie gali bandyti „ganyti“ vaikus.
Islandijos aviganis yra puikus šeimos šuo aktyviems žmonėms, gyvenantiems tiek mieste, tiek kaime.
Kasdieniame gyvenime Islandijos aviganis yra linksmas, smalsus ir labai socialus šeimos narys. Jis mėgsta būti šalia žmonių, dalyvauti visose veiklose ir pasitikti kiekvieną svečią. Daugelis šeimininkų sako, kad Islandijos aviganiai yra tikri „džiaugsmo šaltiniai“ – jie nuolat šypsosi, mosuoja uodega ir yra pasiruošę žaisti. Gavę pakankamai veiklos, jie namuose yra ramūs.
Islandijos aviganiai labai prisitaiko prie šeimos gyvenimo būdo ir mielai keliauja kartu.
Dresūra ir socializacija
Islandijos aviganiai yra protingi, nori įtikti ir greitai mokosi. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas, žaidimai ir trumpos treniruotės.
Labai svarbu nuo mažens mokyti komandos „tylėk“ ir pratinti prie buvimo vienam.
Islandijos aviganiams puikiai tinka agility, ganymas, paklusnumas, triukai ir uoslės darbas.
Islandijos aviganiai labai greitai išmoksta naujų dalykų, todėl jiems verta nuolat siūlyti naujų užduočių. Protinis krūvis padeda sumažinti nereikalingą lojimą.
Islandijos aviganiams puikiai tinka užduotys, kuriose reikia ir judėti, ir galvoti – pavyzdžiui, agility ar ganymo užsiėmimai. Jie mėgsta būti giriami ir dirbti su šeimininku.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti 1–2 kartus per savaitę, šėrimosi metu – kasdien.
- Kirpimas: nekirpkite – dvigubas kailis apsaugo nuo šalčio ir karščio.
- Maudymas: retai, kailis savaime atstumia purvą.
- Nagai: kirpti kas 3–4 savaites, ypač papildomus nagus.
- Ausys ir dantys: ausis tikrinti kas savaitę, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: apie 1 valanda per dieną: pasivaikščiojimai, žaidimai, protinės užduotys.
Islandijos aviganiai puikiai pakelia Lietuvos klimatą ir mėgsta sniegą bei lietų.
Jiems labai svarbus protinis krūvis – nauji triukai, uoslės žaidimai, agility.
Šėrimosi metu Islandijos aviganiai praranda daug pavilnės, todėl verta turėti pavilnės šepetį ir šukuoti šunį kasdien. Ilgaplaukiams ypač svarbu iššukuoti plaukus už ausų ir ant kojų.
Žiemą iš kailio ir plaukų tarp letenų pašalinkite sniego gumuliukus, o vasarą po žygių patikrinkite ausis ir letenas.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas mažų ar vidutinių veislių aktyviems šunims skirtas maistas. Suaugusiam 12–13 kg Islandijos aviganiui paprastai reikia apie 150–200 g sauso maisto per dieną.
Šuo turi būti liesas ir raumeningas. Skanėstus įskaičiuokite į paros normą.
Maistą duokite 2 kartus per dieną, šuniukus – 3–4 kartus.
Interaktyvūs dubenėliai ar maisto žaislai padeda sulėtinti ėdimą ir suteikia protinio krūvio. Ramesniais laikotarpiais porcijas verta sumažinti.
Islandijos aviganiai paprastai nėra išrankūs ėdikai, tačiau mėgsta skanėstus, todėl svarbu neperšerti. Kokybiškas maistas su omega riebalų rūgštimis padeda palaikyti tankų, blizgų kailį.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Klubų sąnarių displazija
- Girnelės išnirimas
- Kriptorchizmas
- Katarakta
- Distichiazė
- Odos alergijos
Islandijos aviganiai paprastai gyvena ilgai ir yra gana sveiki. Dažniausia problema – klubų displazija, todėl tėvų tyrimai būtini.
Girnelės išnirimas, kriptorchizmas, katarakta ir distichiazė taip pat pasitaiko.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) displazijos vertinimas, akių tyrimas, girnelių vertinimas.
Po pasivaikščiojimų miške apžiūrėkite šunį dėl erkių, ypač tankioje apykaklėje ir uodegoje.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje Islandijos aviganių veislynų beveik nėra, todėl šuniuko dažniausiai ieškoma Skandinavijos šalyse ar Islandijoje. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 200–2 000 €.
- Prašykite tėvų klubų ir akių tyrimų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko mamą – jos elgesys turi būti draugiškas.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
Leidimas: Islandijos aviganis nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Kadangi veislė reta, verta iš anksto susisiekti su veisėjais ir užsiregistruoti planuojamai vadai. Rinkdamiesi šuniuką, pasikalbėkite su veisėju apie šuniukų temperamentą.
