Kilmė ir istorija
Norvičo terjeras kilęs iš Rytų Anglijos, Norfolko grafystės ir Norvičo miesto apylinkių. XIX a. pabaigoje ūkininkai ir arklininkai naudojo šiuos mažus terjerus žiurkėms gaudyti tvartuose ir arklidėse bei lapėms išvaryti iš urvų.
XIX a. pabaigoje Kembridžo universiteto studentai pamėgo šiuos mažus terjerus kaip bendrabučių talismanus ir žiurkiagaudžius – todėl jie kurį laiką buvo vadinami „Cantab“ terjerais. Vėliau jie išpopuliarėjo ir kaip medžiotojų kompanionai.
Iš pradžių norvičo terjerai galėjo turėti ir stačias, ir nukarusias ausis. 1964 m. Didžiosios Britanijos Kinologų klubas oficialiai atskyrė dvi veisles: stačiaausius norvičo terjerus ir nukarusiomis ausimis – norfolko terjerus. Šiandien abi veislės yra populiarūs kompanionai.
Įdomu tai, kad ankstyvaisiais laikais norvičo terjerai buvo labai įvairūs – skirtingų dydžių, spalvų ir ausų formų. Tik XX a. pirmojoje pusėje veisėjai pradėjo siekti vienodesnio tipo, o ausų forma tapo pagrindiniu skirtumu tarp norvičo ir norfolko terjerų.
Išvaizda
Norvičo terjeras – mažas, kompaktiškas, bet labai tvirtas ir raumeningas šuo. Galva plati, šiek tiek apvali, snukis stiprus, pleištiškas. Akys mažos, ovalios, tamsios, gyvos ir protingos išraiškos. Ausys vidutinio dydžio, stačios, smailios – tai pagrindinis skirtumas nuo norfolko terjero.
Kūnas trumpas, krūtinė gili, kojos trumpos, bet stiprios. Uodega vidutinio ilgio, laikoma stačiai; Lietuvoje uodegų trumpinimas draudžiamas.
Kailis šiurkštus, kietas, vielinis, tiesus, su tankia pavilne. Ant kaklo ir pečių plaukai ilgesni, sudarantys apykaklę. Ant galvos – trumpi antakiai ir ūsai. Spalvos: visi raudonos, kviečių atspalviai, juoda su įdegiu ar žila.
Judėdamas norvičo terjeras atrodo lengvas ir energingas, o stovėdamas – budrus ir pasitikintis savimi. Jo stačios ausys nuolat juda, sekdamos kiekvieną garsą.
Charakteris ir temperamentas
Norvičo terjerai yra linksmi, draugiški, smalsūs ir drąsūs. Jie mėgsta būti šalia žmonių ir dalyvauti visose veiklose. Su vaikais paprastai sutaria gerai – jie pakankamai tvirti ir žaismingi. Su svetimais dažniausiai draugiški.
Skirtingai nuo daugelio terjerų, norvičo terjerai paprastai gerai sutaria su kitais šunimis. Tačiau medžioklės instinktas stiprus – žiurkėnai, triušiai ir kiti smulkūs gyvūnai jiems yra grobis. Su katėmis, su kuriomis auga, dažnai sutaria.
Būdingi iššūkiai: norvičo terjerai mėgsta kasti ir gali pabėgti, jei pajunta grobį. Atšaukimo komanda ne visada veikia. Be pakankamos veiklos jie tampa neramūs. Jie sunkiai pakelia ilgą vienatvę.
Norvičo terjeras yra vienas tinkamiausių terjerų šeimoms – linksmas, tvirtas ir nedidelis kompanionas.
Kasdieniame gyvenime norvičo terjeras yra linksmas, smalsus ir visada pasiruošęs nuotykiams. Jis mėgsta ilgus pasivaikščiojimus, žaidimus su kamuoliu ir uostinėjimą. Namuose, gavęs pakankamai veiklos, jis ramiai ilsisi šalia šeimos. Daugelis šeimininkų sako, kad norvičo terjerai turi didelio šuns charakterį mažame kūne ir nuostabų humoro jausmą.
Norvičo terjerai mielai lydi šeimininkus keliaujant – jie maži, lengvai prisitaiko prie naujos aplinkos.
Norvičo terjerai paprastai nėra triukšmingi ar konfliktiški, todėl jie gerai jaučiasi ir daugiabučiuose, ir šeimose su keliais šunimis.
Dresūra ir socializacija
Norvičo terjerai yra protingi ir greitai mokosi, tačiau gali būti užsispyrę ir lengvai išsiblaškantys. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas, žaidimai ir trumpos treniruotės.
Labai svarbu nuo mažens mokyti patikimo atšaukimo ir komandos „palik“. Socializacija padeda išlaikyti draugišką charakterį.
Norvičo terjerams puikiai tinka agility, žemės darbas (earthdog), uoslės žaidimai ir triukai.
Norvičo terjerai mėgsta užduotis, kuriose gali naudoti savo uoslę – paslėptų skanėstų ar žaislų paieška jiems ypač patinka. Tokie žaidimai padeda nukreipti medžioklės instinktą tinkama linkme.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti 1–2 kartus per savaitę; 2 kartus per metus pašalinti negyvus plaukus rankomis (trimingas).
- Kirpimas: nekirpkite mašinėle – kailis praranda savo tekstūrą ir apsaugines savybes.
- Maudymas: retai, kas 2–3 mėnesius arba pagal poreikį.
- Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: apie 1 valanda per dieną: pasivaikščiojimai, žaidimai, uoslės užduotys.
Kiemas turi būti patikimai aptvertas, o tvora įkasta į žemę. Lauke norvičo terjerą verta vedžioti su pavadėliu.
Norvičo terjerai gerai pakelia Lietuvos klimatą – šiurkštus kailis apsaugo nuo vėjo ir lietaus.
Trimingą galima išmokti atlikti patiems arba patikėti grumeriui, išmanančiam terjerų priežiūrą. Gerai trimuotas kailis lieka šiurkštus, atsparus purvui ir drėgmei. Taip pat reguliariai apkarpykite plaukus tarp letenų pirštų.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas mažų veislių aktyviems šunims skirtas maistas. Suaugusiam 5 kg norvičo terjerui paprastai reikia apie 70–100 g sauso maisto per dieną.
Norvičo terjerai mėgsta ėsti ir greitai priauga svorio. Skanėstus įskaičiuokite į paros normą.
Maistą duokite 2 kartus per dieną, šuniukus – 3–4 kartus.
Skanėstus dresūrai rinkitės mažus ir mažai kaloringus, nes norvičo terjerai greitai priauga svorio. Kietas maistas ir dantų skanėstai padeda palaikyti dantų sveikatą.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Viršutinių kvėpavimo takų sindromas (NUAS)
- Epilepsija
- Girnelės išnirimas
- Klubų sąnarių displazija
- Dantų ligos
- Sunkūs gimdymai (dažnai reikalingas cezario pjūvis)
Norvičo terjerai paprastai gyvena ilgai ir yra gana sveiki. Veislei būdingas viršutinių kvėpavimo takų sindromas – gerklų ir trachėjos susiaurėjimas, galintis sukelti knarkimą ir kvėpavimo sunkumus. Stebėkite šunį karštyje ir per didelį krūvį.
Epilepsija, girnelės išnirimas ir klubų displazija taip pat pasitaiko. Norvičo terjerų patelėms dažnai būna sunkūs gimdymai, todėl veisėjai dažnai planuoja cezario pjūvį.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) displazijos vertinimas, girnelių vertinimas, akių tyrimas, kvėpavimo takų įvertinimas.
Dėl kvėpavimo takų ypatumų norvičo terjerams verta naudoti petnešas vietoj antkaklio, kad nebūtų spaudžiama trachėja. Karštomis dienomis venkite intensyvaus krūvio.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje norvičo terjerų veislynų yra labai nedaug, todėl šuniuko dažnai ieškoma Skandinavijos šalyse ar Didžiojoje Britanijoje. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 200–2 000 €. Vadose būna nedaug šuniukų, todėl dažnai tenka laukti.
- Prašykite tėvų sveikatos tyrimų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko mamą – jos elgesys turi būti draugiškas.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Atsakingas veisėjas šuniuką atiduoda ne jaunesnį nei 8–10 savaičių.
Leidimas: norvičo terjeras nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Parsivežant šuniuką iš kitos ES šalies, būtinas ES gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės. Kadangi vadose būna nedaug šuniukų, verta iš anksto susisiekti su veisėjais ir užsiregistruoti.
