Kilmė ir istorija
Plokščiaplaukis retriveris buvo išvestas XIX a. Anglijoje, kai medžiotojams prireikė šuns, kuris surastų ir atneštų nušautus paukščius tiek iš sausumos, tiek iš vandens. Manoma, kad prie veislės formavimosi prisidėjo Šv. Jono šuo (labradoro protėvis), seteriai, koliai ir spanieliai.
Veislę XIX a. pabaigoje ištobulino Sewallis Shirley, kuris taip pat įkūrė Didžiosios Britanijos Kinologų klubą. Iki XX a. pradžios plokščiaplaukis retriveris buvo vienas populiariausių medžioklinių šunų Anglijoje ir dažnai vadinamas „medžiotojo šunimi“.
Vėliau populiarumą perėmė labradoro ir auksaspalviai retriveriai, o po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų plokščiaplaukių liko labai nedaug. Atsidavę augintojai veislę išgelbėjo, ir šiandien ji pamažu atgauna populiarumą, nors išlieka retesnė nei kiti retriveriai.
Išvaizda
Plokščiaplaukis retriveris – vidutinio dydžio, elegantiškas, atletiškas šuo, ilgesnis nei aukštas. Galva ilga, „vienos linijos“ – su mažai išreikštu perėjimu nuo kaktos į snukį. Akys vidutinio dydžio, migdolo formos, tamsiai rudos, protingos ir draugiškos išraiškos. Ausys mažos, prigludusios.
Krūtinė gili, nugara tiesi ir stipri, juosmuo trumpas. Uodega trumpa, tiesi, laikoma maždaug nugaros lygyje ir nuolat linksmai mosuojama.
Kailis tankus, smulkus, plokščias ir blizgus, gerai apsaugantis nuo vandens ir šalčio. Ant kojų, ausų, krūtinės ir uodegos – puošnios „plunksnos“. Spalvos: juoda arba kepenų (ruda). Geltona spalva pasitaiko retai ir nėra pripažinta.
Judėdamas plokščiaplaukis retriveris atrodo lengvas ir grakštus, su laisvu, plačiu žingsniu. Daugelis žmonių jį iš pirmo žvilgsnio painioja su juodu auksaspalviu retriveriu ar labradoro ir seterio mišrūnu.
Charakteris ir temperamentas
Plokščiaplaukiai retriveriai yra linksmi, optimistiški, draugiški ir labai socialūs. Jie myli visus – šeimą, vaikus, svečius ir kitus šunis. Jų uodega beveik niekada nesustoja mosuoti. Su vaikais plokščiaplaukiai sutaria puikiai, nors jauni šunys dėl energijos gali netyčia pargriauti mažą vaiką.
Plokščiaplaukiai retriveriai lėtai bręsta ir išlieka žaismingi iki senatvės. Jie protingi, nori įtikti šeimininkui ir greitai mokosi. Su svetimais dažniausiai draugiški, todėl nėra sargai, tačiau gali pranešti apie atvykusius.
Būdingi iššūkiai: plokščiaplaukiai labai energingi, ypač jauni. Be pakankamos veiklos jie tampa neramūs ir destruktyvūs. Jie sunkiai pakelia ilgą vienatvę. Kai kurie mėgsta nešioti ir graužti daiktus.
Aktyviai šeimai plokščiaplaukis retriveris yra vienas linksmiausių ir maloniausių šunų.
Kasdieniame gyvenime plokščiaplaukis retriveris yra tikras šeimos „saulės spindulys“. Jis pasitinka kiekvieną šeimos narį taip, lyg nebūtų matęs metus, mėgsta nešioti žaislus ir atnešti dovanų – batą, pirštinę ar pagalvę. Daugelis šeimininkų sako, kad plokščiaplaukiai turi puikų humoro jausmą ir nuolat sugalvoja naujų žaidimų.
Plokščiaplaukiai retriveriai labai prisirišę prie šeimos ir nori būti visur kartu – vaikščioti, plaukti, keliauti. Jie geriausiai klesti aktyviose šeimose, kur kas nors dažnai būna namuose.
Dresūra ir socializacija
Plokščiaplaukiai retriveriai yra protingi, nori įtikti ir greitai mokosi. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas, žaidimai ir įvairios treniruotės. Dėl lėto brendimo jie gali ilgai būti išsiblaškę, todėl reikia kantrybės.
Labai svarbu mokyti nešokinėti ant žmonių ir ramiai elgtis su svečiais, nes jų džiaugsmas gali būti per didelis.
Plokščiaplaukiams puikiai tinka medžioklė, aportavimas, agility, paklusnumas, nosework ir terapinis darbas.
Plokščiaplaukiai retriveriai labai mėgsta aportuoti, todėl žaidimai su kamuoliu, virvute ar aportavimo maišeliu yra puikus būdas juos motyvuoti. Treniruotės metu verta naudoti įvairias užduotis, kad šuo neprarastų susidomėjimo.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti 2 kartus per savaitę, ypač „plunksnas“ ant kojų, ausų ir uodegos.
- Kirpimas: retkarčiais apkarpyti plaukus tarp letenų pirštų ir aplink ausis.
- Maudymas: kas 1–2 mėnesius arba pagal poreikį.
- Ausys: tikrinti ir valyti kas savaitę, ypač po plaukimo.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: mažiausiai 1,5–2 valandos aktyvios veiklos per dieną: bėgimas, plaukimas, aportavimas.
Plokščiaplaukiai retriveriai labai mėgsta vandenį – plaukimas yra puikus būdas išnaudoti jų energiją. Po plaukimo nusausinkite ausis.
Labiausiai jiems tinka namas su kiemu ir galimybė reguliariai bėgioti gamtoje.
Po plaukimo ežere ar jūroje kailį verta nuplauti švariu vandeniu ir išdžiovinti, kad neliktų dumblo, druskos ar dumblių. Taip pat reguliariai tikrinkite ausis – drėgmė jose gali sukelti uždegimus. Žiemą, kai daug sniego, iš plaukų tarp letenų pašalinkite sniego gumuliukus.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas didelių veislių aktyviems šunims skirtas maistas. Suaugusiam 30 kg plokščiaplaukiui retriveriui paprastai reikia apie 300–420 g sauso maisto per dieną.
Plokščiaplaukiai turi gerą apetitą, todėl svarbu stebėti svorį. Šuo turi būti liesas ir raumeningas.
Dėl gilios krūtinės maistą duokite 2 kartus per dieną ir venkite krūvio po ėdimo.
Plokščiaplaukiai retriveriai mėgsta ėsti ir dažnai vagia maistą, todėl laikykite jį nepasiekiamoje vietoje. Aktyviems, medžiojantiems ar sportuojantiems šunims tinka maistas su didesniu baltymų ir riebalų kiekiu, o ramesniais mėnesiais porcijas reikia sumažinti.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Histiocitinė sarkoma ir kiti vėžiniai susirgimai
- Klubų sąnarių displazija
- Girnelės išnirimas
- Glaukoma (goniodisplazija)
- Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA)
- Skrandžio apsisukimas
Pagrindinė plokščiaplaukių retriverių sveikatos problema – vėžys. Ši veislė turi vieną didžiausių vėžinių susirgimų rodiklių tarp šunų, ypač histiocitinės sarkomos, todėl jų gyvenimo trukmė vidutiniškai 8–10 metų.
Klubų displazija, girnelės išnirimas ir glaukoma taip pat pasitaiko. Goniodisplazija – akies drenažo sistemos sutrikimas, galintis sukelti glaukomą, todėl tėvams rekomenduojamas specialus akių tyrimas.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus, o vyresniems nei 6 metų šunims – du kartus per metus, padeda laiku pastebėti gumbus ir kitas problemas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) displazijos vertinimas, girnelių vertinimas, akių tyrimas (gonioskopija), genetinis PRA testas.
Dėl didelės vėžio rizikos plokščiaplaukių šeimininkams verta reguliariai apčiuopti šunį, ieškant gumbų ar patinimų, ir atkreipti dėmesį į šlubavimą, vangumą ar apetito pokyčius. Pastebėjus bet kokių neįprastų pokyčių, būtina kuo greičiau kreiptis į veterinarą.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje plokščiaplaukių retriverių veislynų yra nedaug. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 000–1 600 €.
- Prašykite tėvų sąnarių ir akių tyrimų rezultatų.
- Pasidomėkite tėvų ir giminaičių gyvenimo trukme bei vėžio atvejais giminėje.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Atsakingas veisėjas šuniuką atiduoda ne jaunesnį nei 8–10 savaičių.
Leidimas: plokščiaplaukis retriveris nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Kadangi veislė Lietuvoje gana reta, verta susisiekti su veislės klubais Skandinavijoje, Lenkijoje ar Didžiojoje Britanijoje. Atsakingi veisėjai stengiasi rinktis tėvus iš ilgaamžių linijų, siekdami sumažinti vėžio riziką.