Kilmė ir istorija
Saliukis laikomas viena seniausių prijaukintų šunų veislių. Į saliukius panašūs šunys vaizduojami senovės Egipto kapavietėse, o kai kurių faraonų šunys net buvo mumifikuojami. Panašių kurtų atvaizdų randama ir senovės Mesopotamijos dirbiniuose.
Artimųjų Rytų beduinai saliukius vertino ypatingai. Nors islamo tradicijoje šunys dažnai laikomi nešvariais, saliukis buvo išimtis – jis vadinamas „el hor“, kilmingasis, ir galėjo gyventi palapinėse kartu su šeimininkais. Saliukiai su sakalais medžiojo gazeles, kiškius ir lapes atvirose dykumose, kur reikėjo ne tik greičio, bet ir didžiulės ištvermės.
Į Europą saliukiai pateko XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje, kai britų karininkai juos parsivežė iš Artimųjų Rytų. 1923 m. Didžiosios Britanijos Kinologų klubas oficialiai pripažino veislę. Šiandien FCI veislės standarto globėja laikoma Didžioji Britanija, nors veislė vadinama Artimųjų Rytų kilmės.
Išvaizda
Saliukis – grakštus, simetriškas, lengvo kaulo šuo, derinantis greitį ir ištvermę. Kūnas šiek tiek ilgesnis nei aukštis. Galva ilga ir siaura, akys didelės, ovalios, tamsiai rudos ar lazdyno spalvos, švelnios ir orios išraiškos. Ausys ilgos, kabančios, apaugusios ilgais šilkiniais plaukais.
Krūtinė gili ir gana siaura, pilvas stipriai įtrauktas, nugara plati, juosmuo šiek tiek išlenktas. Letenos vidutinio ilgio, tarp pirštų – plaukai, apsaugantys nuo karšto smėlio. Uodega ilga, žemai nuleista, natūraliai išlenkta.
Skiriamos dvi atmainos: plunksnuotoji (labiausiai paplitusi) – su ilgesniais šilkiniais plaukais ant ausų, uodegos, kojų ir kartais pečių, ir lygiaplaukė – be šių „plunksnų“. Spalvų įvairovė didelė: balta, kreminė, gelsva, auksinė, raudona, grizlio, trispalvė, juoda su įdegiu.
Charakteris ir temperamentas
Saliukiai yra ramūs, orūs, jautrūs ir labai švelnūs su savo šeima. Jie stipriai prisiriša prie artimųjų, tačiau meilę reiškia santūriai – švelniai prisiglaudžia ar padeda galvą ant kelių. Su svetimais saliukiai dažniausiai būna atsargūs ir rezervuoti, bet ne agresyvūs.
Namuose saliukiai mėgsta ramybę ir minkštas vietas – jie daug miega, dažnai susisukę ant sofos ar lovos. Lauke jie virsta greitais, ištvermingais medžiotojais, galinčiais bėgti dideliu greičiu ilgus atstumus. Su kitais šunimis, ypač kurtais, paprastai sutaria gerai.
Būdingi iššūkiai: medžioklės instinktas labai stiprus – saliukis gali vytis kates, kiškius, paukščius ar net mažus šunis, o pamatęs grobį nebegirdi šeimininko. Saliukiai jautrūs triukšmui, šiurkščiam elgesiui ir pokyčiams, todėl prastai socializuoti gali tapti baikštūs. Jie sunkiai pakelia ilgą vienatvę ir gali kankintis nuo išsiskyrimo nerimo.
Saliukis tinka žmonėms, kurie vertina švelnų, orų ir nepriklausomą kompanioną bei supranta, kad šis šuo niekada nebus aklai paklusnus. Kantriam šeimininkui jis atsilygina gilia, tylia ištikimybe.
Daugelis saliukių šeimininkų sako, kad šie šunys turi „katės sielą“: jie švarūs, mėgsta šiltas ir minkštas vietas, patys pasirenka, kada nori dėmesio, ir retai būna įkyrūs. Saliukiai gerai jaučia šeimininko nuotaiką ir dažnai tyliai atsigula šalia, kai žmogui liūdna.
Dresūra ir socializacija
Saliukiai yra protingi, tačiau nepriklausomi ir jautrūs. Jie mokosi greitai, bet nemėgsta kartojimo ir prievartos. Geriausiai veikia trumpos, įdomios treniruotės su skanėstais, ramiu tonu ir daug pagyrimų. Šiurkštūs metodai sukelia baimę ir užsisklendimą.
Socializacija nuo mažens yra itin svarbi – supažindinkite šuniuką su įvairiais žmonėmis, garsais, transportu ir kitais šunimis. Tai padeda išvengti baikštumo suaugus.
Atšaukimo komanda saliukiams retai būna visiškai patikima, todėl nepaleiskite jų neaptvertose vietose. Saliukiams labai tinka masalo lenktynės (lure coursing) ir kurtų lenktynės – tai saugus būdas išnaudoti jų greitį ir instinktus.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti 1–2 kartus per savaitę; plunksnuotiesiems ypač svarbu iššukuoti ausis, kojas ir uodegą, kad nesusidarytų vėlų.
- Maudymas: retai – saliukiai beveik nekvepia šunimi.
- Ausys: ėdant ilgas ausis verta sukišti į gobtuvą (snood), kad jos nesusiteptų.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 2–3 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 1–2 valandos per dieną, įskaitant laisvą bėgiojimą aptvertoje, saugioje vietoje.
- Šaltis: saliukiai turi mažai riebalų ir ploną kailį, todėl žiemą būtinas šiltas paltukas.
Saliukiams būtinas minkštas guolis – kietas paviršius gali sukelti nuospaudas ant alkūnių ir klubų. Vedžiokite juos su plačiu kurtų antkakliu (martingale), nes siaura galva lengvai išslysta iš paprasto antkaklio.
Kiemas turi būti aptvertas mažiausiai 1,8 m aukščio tvora – saliukiai puikiai šokinėja. Paleisti nuo pavadėlio galima tik visiškai aptvertose vietose, toli nuo kelių.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas vidutinių ar didelių veislių aktyviems šunims skirtas maistas. Suaugusiam 20–25 kg saliukiui paprastai reikia apie 220–320 g sauso maisto per dieną, priklausomai nuo aktyvumo.
Saliukiai natūraliai labai liekni – matomi klubų kauliukai, keli šonkauliai ir stuburo slanksteliai yra normalūs ir nerodo prasto šėrimo. Daugelis veterinarų, nepažįstančių kurtų, klaidingai mano, kad saliukis per liesas. Kai kurie saliukiai būna išrankūs ėdikai.
Dėl gilios krūtinės maistą duokite 2 kartus per dieną ir venkite intensyvaus krūvio valandą prieš ir po ėdimo.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Širdies ligos (kardiomiopatija, vožtuvų ligos)
- Hemangiosarkoma ir kiti vėžiniai susirgimai
- Hipotireozė
- Jautrumas anestezijai
- Saliukių neuronų ceroidinė lipofuscinozė (NCL)
- Odos ir pėdų pagalvėlių traumos
Saliukiai paprastai būna sveiki ir ištvermingi. Dažniausios problemos – širdies ligos, ypač kardiomiopatija, ir vėžiniai susirgimai, tokie kaip hemangiosarkoma. Rekomenduojama reguliari širdies patikra su echokardiografija.
Kaip ir kitiems kurtams, saliukiams būdingas jautrumas kai kuriems anestetikams dėl mažo riebalinio audinio kiekio. Taip pat jų kraujo tyrimų rodikliai (pvz., skydliaukės hormonų, raudonųjų kraujo kūnelių) dažnai skiriasi nuo kitų šunų normų, todėl veterinaras turi tai žinoti.
Neuronų ceroidinė lipofuscinozė – reta paveldima neurologinė liga, nustatoma genetiniu testu. Dėl plonos odos saliukiai lengviau susižeidžia bėgdami per krūmus. Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: širdies tyrimas (echokardiografija), akių tyrimas, skydliaukės funkcijos tyrimas, genetinis NCL testas.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje saliukių veislynų yra labai nedaug, todėl šuniuką dažnai tenka parsivežti iš kitų Europos šalių. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 000–2 000 €.
- Prašykite tėvų širdies tyrimų ir genetinių testų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko mamą – jos elgesys turi būti ramus ir pasitikintis.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Parsivežant iš kitos ES šalies, būtinas ES gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
Saliukiai dažnai painiojami su afganų kurtais, tačiau jų kailis daug trumpesnis ir lengviau prižiūrimas, o kūnas lengvesnis.
Leidimas: saliukis nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.