Kilmė ir istorija
Rusų kurtų istorija siekia kelis šimtmečius. Manoma, kad jų protėviai – iš Azijos atgabenti kurtai, sukryžminti su vietiniais ilgakojais, tankaus kailio šunimis, prisitaikiusiais prie atšiauraus Rusijos klimato.
Nuo XVII a. borzojai tapo Rusijos aristokratijos simboliu. Didikai laikė didžiules jų gaujas – kartais po kelis šimtus šunų – ir rengė prabangias medžiokles. Borzojai poromis ar trejetais vijosi ir sugaudavo vilkus, lapes ir kiškius.
Po 1917 m. revoliucijos daugelis borzojų, kaip aristokratijos simbolių, buvo sunaikinti. Veislę išgelbėjo šunys, anksčiau išvežti į Vakarų Europą ir JAV, bei atokiuose kaimuose išlikę medžiokliniai šunys. FCI veislę vadina „rusų medžiokliniu kurtu“.
Rusų aristokratų medžioklėse borzojai dažnai dirbdavo kartu su skalikais: skalikai išvarydavo žvėrį iš miško, o borzojai jį pasivydavo atvirame lauke. Garsiausias borzojų veislynas priklausė didžiajam kunigaikščiui Nikolajui Nikolajevičiui Perchinuose, kur buvo laikoma šimtai šunų.
Išvaizda
Rusų kurtas – didelis, aukštas, aristokratiškos išvaizdos šuo, kurio kūnas šiek tiek ilgesnis nei aukštis. Galva labai ilga ir siaura, nosis didelė. Akys didelės, migdolo formos, tamsios. Ausys mažos, plonos, prigludusios atgal.
Nugara šiek tiek išlenkta, ypač patinų. Krūtinė gili, bet siaura, pilvas stipriai įtrauktas. Uodega ilga, kardo ar pjautuvo formos, puošniai apaugusi.
Kailis ilgas, šilkinis, banguotas ar garbanotas, ant galvos, ausų ir kojų priekio – trumpas. Ant kaklo, užpakalinių kojų ir uodegos – puošnios „plunksnos“. Spalvos įvairios: balta, gelsva, raudona, pilka, tigrinė, juoda ir jų deriniai.
Charakteris ir temperamentas
Rusų kurtai yra ramūs, orūs, švelnūs ir labai tylūs. Namuose jie dažnai ilsisi ant sofos ir yra mažai pastebimi. Su savo šeima borzojai meilūs, tačiau ne įkyrūs – jie gerbia asmeninę erdvę ir to tikisi iš kitų.
Su svetimais rusų kurtai būna santūrūs, bet ne agresyvūs, todėl jie nėra geri sargai. Su kitais šunimis paprastai sutaria. Medžioklės instinktas labai stiprus: pamatę bėgantį gyvūną, borzojai akimirksniu pasileidžia jo vytis, pasiekdami iki 55–60 km/h greitį.
Būdingi iššūkiai: borzojai savarankiški ir nelabai motyvuoti paklusti. Su katėmis ir smulkiais gyvūnais gali kilti pavojus. Su mažais vaikais, kurie lenda ar tampo, borzojai nekantrūs.
Gerai socializuotas rusų kurtas yra ramus, elegantiškas ir labai malonus kompanionas suaugusiems ar šeimoms su vyresniais vaikais.
Kasdieniame gyvenime rusų kurtas primena ramų aristokratą: jis lėtai vaikšto po namus, ilgai miega ant minkštų vietų ir retai triukšmauja. Daugelis žmonių nustemba, kad toks didelis šuo namuose gali būti beveik nepastebimas. Vis dėlto jauni borzojai būna žaismingi ir kartais nerangūs – jų ilgos kojos ir uodega lengvai numuša daiktus.
Borzojai jautrūs ir nemėgsta šiurkštaus elgesio. Jie mėgsta, kai namuose ramu, o šeimininkas gerbia jų erdvę. Su tokiu šeimininku borzojus tampa ištikimu ir švelniu kompanionu.
Dresūra ir socializacija
Rusų kurtai yra protingi, bet savarankiški ir jautrūs. Jie greitai mokosi, tačiau nemėgsta kartojimo. Geriausiai veikia trumpos, įdomios treniruotės su pozityviu skatinimu.
Socializacija nuo mažens yra būtina, ypač su katėmis ir smulkiais gyvūnais, jei tokių yra namuose.
Borzojams labai tinka masalo lenktynės (lure coursing) ir kurtų lenktynės – tai saugus būdas išnaudoti jų greitį ir instinktą.
Labai svarbu išmokyti borzojų ramiai eiti su pavadėliu, nes suaugęs šuo yra stiprus, o pamatęs grobį gali staigiai trūktelti. Taip pat verta pratinti šunį prie snukio apžiūros, nagų kirpimo ir šukavimo nuo mažens, kad šios procedūros vėliau nekeltų streso.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti 2–3 kartus per savaitę, šėrimosi metu – kasdien.
- Maudymas: kas 1–2 mėnesius arba pagal poreikį.
- Letenos: reguliariai apkirpti plaukus tarp pirštų.
- Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: apie 1 valanda pasivaikščiojimų per dieną ir reguliari galimybė laisvai pabėgioti aptvertoje vietoje.
Borzojams būtinas minkštas guolis, nes jie turi mažai riebalinio audinio ir gali susižeisti alkūnes ant kietų paviršių.
Kiemas turi būti aptvertas mažiausiai 1,8 m aukščio tvora. Lauke borzojus visada vedžiokite su pavadėliu.
Važiuojant su borzojumi automobiliu, reikia daug vietos – dideliems kurtams geriausiai tinka universalai ar visureigiai su didele bagažine. Taip pat verta pasirūpinti saugiu, aptvertu plotu bėgiojimui – kai kuriuose Lietuvos miestuose yra aptvertų šunų aikštelių, tačiau ne visos pakankamai didelės kurtui.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas didelių veislių šunims skirtas maistas. Suaugusiam 35–40 kg borzojui paprastai reikia apie 350–500 g sauso maisto per dieną.
Svarbu: borzojai priklauso didelės skrandžio apsisukimo rizikos grupei. Maistą duokite 2 kartus per dieną ir venkite krūvio prieš ir po ėdimo.
Borzojai natūraliai labai liekni – matomi klubų kauliukai ir šonkauliai yra normalūs. Nepermaitinkite.
Borzojų šuniukai auga labai greitai, todėl jiems būtinas didelių veislių šuniukams skirtas maistas su tinkamu kalcio ir fosforo santykiu. Per didelis kalorijų kiekis augimo metu didina kaulų ir sąnarių problemų riziką. Suaugusiems šunims, kurie daug bėgioja, energijos poreikis būna didesnis, todėl porcijas reikia pritaikyti pagal aktyvumą.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Skrandžio apsisukimas
- Išsiplėtusi kardiomiopatija
- Osteosarkoma (kaulų vėžys)
- Jautrumas anestezijai
- Hipotireozė
- Borzojų retinopatija
Rusų kurtai paprastai būna sveiki, tačiau kaip ir kiti dideli kurtai, jie turi tam tikrų rizikų. Skrandžio apsisukimas – viena pavojingiausių būklių, reikalaujanti skubios operacijos.
Širdies ligos, ypač kardiomiopatija, ir kaulų vėžys pasitaiko gana dažnai. Borzojai jautrūs kai kuriems anestetikams dėl mažo riebalinio audinio kiekio.
Borzojų retinopatija – akių tinklainės pakitimai, kurie retai sukelia rimtų regėjimo problemų. Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: širdies tyrimas, akių tyrimas, skydliaukės funkcijos tyrimas.
Dėl plonos odos ir mažo riebalų kiekio borzojai lengviau susižeidžia bėgdami per krūmus ar šakas, todėl po aktyvių pasivaikščiojimų verta apžiūrėti odą ir letenas.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje borzojų veislynų yra keletas, o daugiau pasiūlos yra kaimyninėse šalyse. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 000–1 800 €.
- Prašykite tėvų širdies ir akių tyrimų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko tėvus ir įvertinkite jų temperamentą.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Pasitarkite su veisėju, jei namuose yra katė.
Leidimas: rusų kurtas nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Įsigydami borzojų, pasitarkite su veisėju apie šuniuko temperamentą ir tėvų elgesį su kitais gyvūnais. Atsakingi veisėjai paprastai padeda parinkti šuniuką, kuris geriausiai atitinka jūsų gyvenimo būdą.
